Tai bus pirmasis ir ilgai lauktas (bet vėluojantis) raketos „Space Launch System“ (SLS), kurią NASA planuoja naudoti nekomerciniams žmonių kosminiams skrydžiams, įjungimas. Tai yra centrinė programos „Artemis“, kurią NASA dažnai dar vadina „pirmąja moterimi ir kitu vyru“ (angl. the first woman and next man) Mėnulyje, dalis.
Tačiau šio pirmojo išbandymo metu bus bandomi tik skystojo kuro varikliai, esantys raketos pagrindinėje pakopoje – be kietojo kuro greitintuvų, kurie vieną dieną padės iškelti SLS į orbitą.
Kai šie raketos pakopos varikliai bus uždegti, SLS oficialiai taps galingiausia žmonijos istorijoje „įjungta“ raketa.
98 metrų aukščio SLS yra kiek žemesnė už 110 metrų aukščio „Saturn V“ raketas, kurios septyniasdešimtaisiais ir aštuoniasdešimtaisiais gabeno astronautus į Mėnulį. Tačiau ši raketa bus žymiai galingesnė – pasižymės 15 proc. didesne traukos galia pakilimo ir greitėjimo metu.
Jei visas pavyks kaip numatyta, SLS galės į Mėnulį nugabenti daugiau nei 24 000 kilogramų krovinio – daug daugiau nei kosminiai šatlai, kurie į žemąją Žemės orbitą gabendavo iki 22 000 kg krovinio. Nors techniškai tai bus ir mažiau nei „Saturn V“ gabenti kroviniai. Tačiau mažiau SLS keliamosios galios bus švaistoma skirtingoms raketų pakopoms ir degalams, todėl SLS taps efektyvesne krovinių gabentoja.
Šis testas užbaigs aštuonių dalių bandymų programą, kurią NASA SLS pavadino „žaliuoju bėgimu“ (angl. green run).
Septintoji testo dalis, sėkmingai užbaigta 2020 m. gruodžio 20 d., parodė, kad į raketą galima pakrauti 265 000 litrų superatvėsinto skystojo kuro – ir tada tą kurą sėkmingai pašalinti.
Raketos „įjungimas“ įvyks NASA Johno Stenniso kosminiame centre Misisipės valstijoje.
„Per „žaliojo bėgimo“ testo generalinę repeticiją pagrindinė raketos pakopa, jos valdiklis ir „žaliojo bėgimo“ programinė įranga veikė nepriekaištingai, o kai bakai buvo visiškai užpildyti ir tokiais išbuvo maždaug dvi valandas, nebuvo užfiksuota jokių nuotėkių, – sakoma SLS NASA Maršalo kosminių skrydžių centro pranešime. – Visų iki šiol atliktų bandymų duomenys suteikia pasitikėjimo tęsti raketos variklių įjungimą.
Parengta pagal „Live Science“.
