Lietuvos policijos atstovai moteriai pasiūlė bandyti situaciją spręsti su kaimynais ieškant dialogo. Jei keturkojis agresyviai elgiasi išvestas į viešą vietą, tuomet nedelsiant pranešti policijai. Valstybinės maisto veterinarijos specialistai siūlo prašyti, kad jos pranešimą nagrinėtų kitos savivaldybės pareigūnai, taikant rotacijos principą.
Už laibos tvoros laksto agresyvus šuo
„Manau, kad ne aš viena susiduriu su tokia problema, tad gal kas nors turės patarimų. Agresyvus šuo kaimynystėje... Vos ne kiekvienas išėjimas į nuosavą kiemą baigiasi išgąsdinimu. Poilsis kieme ir aplinkos tvarkymo darbai ne tik kad neteikia malonumo, bet ir kenkia sveikatai.
Yra plonų segmentų tvora, be jokio pamato, todėl saugiai jaustis neįmanoma. Reikalavimų tvoros aukščiui ir pamatui gyvūnų laikymo taisyklėse nėra. Tarnybos vertinti situacijos atvažiuotų darbo metu, šuo būna palaidas dažniausiai vakarais ir savaitgaliais.
Ir dar – „vyšnia ant torto“, nes šuns savininkė dirba įstaigoje, į kurią ir turėčiau kreiptis, todėl nešališko skundo nagrinėjimo tikėtis neverta. Kaip spręsti tokią problemą, kai pokalbiai su kaimynais nepadeda? Gyventi laukiant nelaimės, nes šuns veislė tikrai „nežaislinė“.
Žiemą dar paprasčiau viskas buvo, bet pavasarį reikia tvarkyti aplinką, o kiekvieną žingsnį lydi agresyviai lojantis, ant tvoros šokinėjantis šuo. Šeimininkai problemos nemato: „Šuo ir turi loti“.
Kartais (ypač, jei mato pašaliniai asmenys) šunį sutramdo arba pakviečia į vidų, bet niekada nežinai, ar gali likti lauke, nes šunį tuoj pakvies ar eiti pačiai į vidų. Labai gaila ir šuns, jis nekaltas, kad nuo mažens buvo mokomas pulti, bet norisi rasti kažkokį problemos sprendimą anksčiau negu įvyks nelaimė.
Pasak akredituoto kinologo, tokių veislių šunims turėtų būti taikomos specialios laikymo/vedžiojimo taisyklės, bet jeigu savininkas sako, kad tai ne agresyvios veislės šuo, pagal LR įstatymus tai jau ne agresyvios veislės šuo. Įstatymas yra, bet jis neveikia.
Dėl pastovaus puldinėjimo ant tvoros, lojimo ir gąsdinimo turėčiau kreiptis į miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyrių, bet... šuns šeimininkė dirba savivaldybėje.
Šuo kol kas nebuvo nieko užpuolęs, vieną kartą buvo pabėgęs pro atvirus vartus, laimė nieko kieme tuo metu nebuvo ir jį gana greitai pagavo. Veiksmas vyksta akligatvyje, todėl kenčiame tik mes ir truputį dar vieni kaimynai (su jais tiesiogiai nesiriboja, tik kampu). Problema pasidarė didžiulė tik neseniai, nes tvoros įrengimo darbus kaimynai baigė tik pernai vasaros pabaigoje, iki tol šunį vedžiodavo sklypo teritorijoje ir netoliese su pavadėliu (bet be antsnukio). Kai baigė tvoros įrengimo darbus, šunį pradėjo paleidinėti vieną į kiemą. Šuo yra toks agresyvus, kad kai pas juos pačius būna svečių lauke, jie išprašo svečius už vartų į gatvę palaukti, kol pavedžios šunį.
Filmuoti ar kitaip rinkti įrodymus kaip šuo puola, jie draudžia, kartą pabandžius tai daryti, sulaukiau laiško su perspėjimu, kad kreipsis į teismą, nes filmavau jos privačią teritoriją ir jos šunį, neva, tai rinkau informaciją apie jos asmeninį gyvenimą (jos pačios tame video nesimato, matosi tik patvorys ir šuo).
Situacija atrodo be išeities, bet gal vistik reglamentuoja kažkokie įstatymai agresyvių šunų laikymą ir tvora turėtų būti normali (ne iš plonų segmentų), ir su pamatu? Buvau uždavusi klausimą FB šunų grupėje ir didelė dalis pitbulių ar panašių veislių šunų savininkų patvirtino, kad jų šunys tokio tipo tvorą lengvai įveiktų“, – apgailestavo Ilona.
Policija siūlo su kaimynais tartis
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė su kaimynais siūlė situaciją bandyti spręsti taikiai.
„Kiekvienu atveju gyventojams patariame kalbėtis su kaimynais ir situacijas išspręsti taikiai tarpusavio sutarimu.
Jei yra pažeidžiamos gyvūnų laikymo taisyklės, reiktų kreiptis į savivaldybę.
Ar šuo priklauso pavojingų šunų veislių sąrašui galėtų atsakyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Jei pažeidimai yra daromi viešose vietose – pažeidimą reiktų užfiksuoti ir pranešti per www.epolicija.lt“, – komentavo Policijos departamento atstovė.
VMVT siūlo kreiptis į kitą savivaldybę
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus atstovai atkreipia dėmesį, kad skaitytojos problema yra savivaldybių kompetencijoje.
„Šioje situacijoje siūlome, jog pilietė prašytų, kad jos pranešimą nagrinėtų kitos savivaldybės pareigūnai, taikant rotacijos principą“, – patarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.
Jie taip pat priminė pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu „Dėl Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodoma, kad pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai turi būti laikomi, vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašu:
Jei pavojingas šuo yra laikomas uždaroje žemės valdoje, prie įėjimo (įvažiavimo) į ją turi būti pastatytas ar pritvirtintas prie vartų dienos ir nakties metu gerai matomas, ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, pavojingas šuo!“.
Uždarose, rakinamose gyvenamosiose ar ūkinėse patalpose pavojingas šuo apsaugai gali būti laikomas palaidas. Prie tokių patalpų gali nebūti įspėjamojo ženklo.
Uždaroje žemės valdoje pavojingas šuo gali būti laikomas palaidas, jei užtikrinama, kad pavojingas šuo iš jos nepabėgs.
Neuždaroje žemės valdoje laikomas pavojingas šuo turi būti rišamas taip, kad negalėtų išeiti už jos ribų, arba laikomas voljere, įrengtame taip, kad iš jo negalėtų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
Viešosiose vietose ir bendrojo naudojimo patalpose pavojingi šunys vedžiojami (vedami) su antsnukiu ir laikant už pavadėlio. Jeigu vedžiojant (vedant) pavojingą šunį šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Renginio su gyvūnais, pvz., šunų parodų, metu pavojingi šunys vedžiojami (vedami) su antsnukiu arba be jo renginio su gyvūnais organizatoriaus nustatyta tvarka.
Kelti (leisti) liftu pavojingą šunį galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti liftu ketinantys keltis (leistis) žmonės.
Gyvūnų globėjas gali laikyti pavojingą šunį, tik jei turi leidimą.
Daugiabučiuose namuose pavojingi šunys laikomi, vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 8 straipsnio 10 dalimi ir Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 5 dalimis.
Taip pat ir apraše yra nurodoma: Voljeras, narvas ar kiti įrenginiai, kuriuose laikomi šunys, turi būti tokio aukščio ir įrengti taip, kad juose laikomi šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
Žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti.
LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nurodo, jog savivaldybės išduoda leidimus įvežti, įsigyti, laikyti, veisti pavojingus šunis ir jais prekiauti, vykdo kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
