„Kad ir kaip mėgtume savo darbą, atostogų reikia absoliučiai visiems darbuotojams. Tai yra galimybė ne tik atsikvėpti nuo kasdienės rutinos, bet ir skirti daugiau laiko šeimai ar artimiesiems, kelionėms bei naujiems įspūdžiams ar pomėgiams. Vis dėlto, nesuplanavęs atostogų iš anksto, darbuotojas patenka į keblią situaciją – darbdavys gali ir nepatvirtinti paskutinės minutės planų“, – pranešime žiniasklaidai sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Didesniems planams – tartis iš anksto
Ekspertė pataria galvojant apie atostogas pirmiausia pasitikrinti, kokia yra įmonės vidinė tvarka dėl atostogų trukmės, planavimo bei kitų aspektų.
„Darbo kodeksas numato, kad darbdaviai turi parengti kasmetinių atostogų planus, yra aiškiai aprašyta, kuriems darbuotojams suteikiama pirmenybė rinktis poilsio dienas ir pan. Vis dėlto, matome, kad Lietuvoje darbdaviai yra gerokai lankstesni nei to reikalauja teisės aktai. Tad planuojant atostogas galima tikėtis ir palankesnio sprendimo tiek dėl atostogų trukmės, tiek dėl prašymo atostogauti pateikimo termino“, – sako E. Staniulionė.
Planuojant ilgesnes nei 2 savaičių trukmės atostogas, rekomenduojama apie tai pradėti kalbėtis su vadovais bei kolegomis gerokai iš anksto. Kuo anksčiau bus informuoti kolegos, tuo, tikėtina, atostogų periodui bus geriau pasiruošta.
„Jei vadovui pranešite, kad norite nuo rytojaus išvykti mėnesiui, greičiausiai jis tokio atostogų prašymo negalės patvirtinti. Planuojant itin ilgas atostogas, būtų gerai jau metų pradžioje apie savo planus informuoti ir darbdavį bei kolegas. Net jei sprendimas atostogauti buvo priimtas ekspromtu paskutinę minutę, reikėtų iš karto aptarti su tiesioginiu vadovu, ar yra reikalingas pavadavimas atostogų metu ir kaip bus užtikrinamas darbų tęstinumas“, – komentuoja ekspertė.
Kad po atostogų nereikėtų atostogų
Nuo darbuotojo pavadavimo būtinybės priklauso ir tolesni scenarijai. Jei darbuotojo atostogų metu darbai negali nutrūkti, būtina iš karto sutarti, kas atostogaujantį pavaduos – kolegos ar komandos vadovas.
„Labai svarbu tvarkingai perduoti darbus ir reikiamą informaciją, kad pavaduojantis kolega žinotų, ko gali tikėtis, taip pat, kaip elgtis ir kur kreiptis pagalbos ištikus netikėtai situacijai. Tikrai nėra sveikintinas pavyzdys, kai darbuotojas išeina atostogų ir peradresuoja laiškus bei skambučius kolegai, apie tai jo neįspėjęs. Juo labiau, kad nesuderinus pavadavimo aspektų, sunku tikėtis, kad atsakingu paliktas asmuo galės kokybiškai atlikti jam patikėtus darbus bei užduotis“, – pabrėžia E. Staniulionė.
Jei išeinant atostogų nėra kam palikti darbų, taip pat reikėtų su tiesioginiu vadovu aptarti, kurios užduotys bus atliktos iki sutarto poilsio, o kas bus tęsiama tik jau grįžus.
„Neretai atostogoms besiruošiantys darbuotojai imasi ne tik tų darbų, kuriuos turi atlikti iki atostogų, bet ir gerokai į priekį numatytų užduočių. Dėl to į atostogas išeinama dar labiau pavargus, o nespėjus pailsėti nuo patirtos emocinės įtampos galiausiai po pasibaigusių atostogų norisi dar papildomų poilsio dienų. Tad kaip dėliojame atostogų planus, taip reikėtų atsakingai planuoti ir savo darbus prieš ir po atostogų“, – sako ji.
Ilsėtis irgi reikia mokytis
Planuojant atostogas itin svarbu vadovautis žmogiškumo principu: „Kad ir kokia būtų įmonės vidinė atostogų ar pavadavimo tvarka, geriausia, kai darbuotojai tarpusavyje atvirai ir aiškiai apsibrėžia lūkesčius vienas kitam. Išeinančiam atostogų galbūt ne visada yra patogu palikti savo atsakomybes, jaučiasi kaltas, kad jo užduotys užkraunamos kolegoms. Vis dėlto, tą skolą grąžiname kitą kartą, kai pavaduojame atostogaujantį kolegą“, – pastebi E. Staniulionė.
Pasak jos, dėl šios priežasties itin svarbu darbdaviams rūpintis ne tik darbų tęstinumu darbuotojų atostogų metu, bet ir kad patys atostogaujantieji gebėtų kokybiškai pailsėti nuo darbo rutinos.
