– Orinta, trumpai papasakokite apie save ir šeimą: ką veikiate gyvenime, kas esate, koks jūsų ritmas, poreikiai?
– Esu dviejų nerealių vaikų mama, atsidavusi šeimos verslui. Visi juo gyvename, net per mūsų poilsines keliones dažniausiai bandome nušauti du zuikius vienu metu (šypsosi). Vaikai jau paaugliai, tad kiekvienas turi savo atskirą dienos ritmą. Po ilgos dienos susitinkame namuose vakarienės.
– Pakalbėkime apie jūsų būstą. Kodėl pasirinkote būtent šį? Kuo sužavėjo?
– Po gyvenimo gamtos apsuptyje labai norėjosi miesto šurmulio, tad mūsų dabartinis būstas – pačiame jo sukūryje – Vilniuje, Gedimino prospekte. Gyvybės ir energijos čia daug ir mūsų šeimai ji šiuo metu labai reikalinga ir mums patinka. Būstą įsigyti nusprendėme tą pačią akimirką, kai jį pamatėme. Tai visiškai mūsų erdvė su ilga istorija ir nuostabiu vaizdu į Gedimino pilį.
– Namus kūrėte daugiausia savo jėgomis. Ar patiems viską daryti jums svarbu? Kodėl taip pasirinkote? Kur ieškojote pagalbos?
– Šiais interneto laikais kurti tikrai nėra sudėtinga. Idėjų pasisemti galima iš pačių geriausių pasaulyje specialistų. Kiekvienoje galerijoje ar parduotuvėje yra komanda žmonių, galinčių ir norinčių patarti. Tad tikrai nebijojome patys imtis veiksmų ir eksperimentuoti.
– Jūsų namai labai stilingi, atrodo, kiekvienas daiktas apgalvotas. Ar ilgai juos kūrėte?
– Norėjome daiktų, kurie tiktų ne tik dabartiniuose, bet galbūt ir būsimuose namuose ateityje, kurie būtų nepavaldūs laikui. Stengėmės derinti madingus ir klasikinius daiktus, rasti tarp jų ryšį. Be to, neturime nereikalingų daiktų, kurie labai perkrautų erdvę.
– Ar visada jautėte potraukį interjero dizainui? Kokie kūrėjai, stilistika įkvepia?
– Taip, visada jaučiau. Tačiau ne tik interjero dizainui, o grožiui apskritai. Prancūzai, ypač Josephas Dirandas, įkvepia labiausiai. Ne tik grožio, komforto, bet ir funkcionalumo sprendimais. Man svarbu, kad praktiškumas ir grožis būtų suderinta.
– Kaip sekėsi prieiti prie bendrų sprendimų, ar visada turėjote vienodą nuomonę? Ar daug kompromisų teko priimti?
– Abiem su vyru labai pasisekė, kad mūsų skonis tiek interjerui, tiek daiktams vienodas (šypsosi). Diskutuoti reikėjo tik dėl kainos (šypsosi).
– Su kokiais iššūkiais teko susidurti, kas pasirodė sunkiausia ir ko nebenorėtumėte kartoti?
– Iššūkių, nemeluosiu, buvo nemažai. Teko bendrauti su prancūzų galerijomis dėl šviestuvų, daryti brėžinius „iš akies‘‘, kai kuriuos daiktus susinešti patiems. Kadangi daug baldų yra iš akmens, didžiausi iššūkiai buvo susiję su jais. Pavyzdžiui teko netgi gaminti specialų kraną itin sunkiam ir nestandartiniam baldui įkelti. Užtrukome, nes apie tai net nebuvome pagalvoję. Tai gera pamoka ir patirtis, kurią ilgai prisiminsime.
– Kokiais baldais ir interjero sprendimais džiaugiatės labiausiai? Kokios jų atsiradimo istorijos?
– Ilgiausiai laukėme išsvajotų Eric Schmitt šviestuvų, kurie kabo virš valgomojo stalo. Jie džiugina labiausiai. Šie šviestuvai unikalūs savo konstrukcija, yra pagaminti iš patinuotos bronzos ir opalinio stiklo. Jų buvo verta laukti, nes manau, kad tai laikui nepavaldus daiktas ir išskirtinis interjero akcentas.
– Jūsų namuose daug skirtingo akmens. Kaip pavyko jį taip gražiai suderinti, ar buvo svarstymų, kai rinkotės akmenį?
– Viską derinome natūraliai ir paprastai. Sakyčiau, kad vadovavomės intuicija, vidiniu pajautimu. Tuos daiktus, kurie buvo gaminami, rinkomės kartu su gamintoju, tad mums visada patardavo. Pasitikėjome, tad rezultatas nenuvylė.
– Esate vintažo mėgėjai. Papasakokite daugiau apie šį pomėgį. Kaip atrandate ir kodėl renkatės vintažinius daiktus?
– Vintažas – tai istorija. Neretai tokie daiktai turi didesnę vertę nei nauji. Esame įsigiję šviestuvą, kuriam jau šimtas metų. Išskirtinius daiktus atrandame ne tik internete, bet ir galerijose, kuriose dažnai padeda darbuotojų komanda. Visada kažką gražaus, stilingo ir traukiančio akį randu puslapyje midcentury.lt.
– Sakoma, kad namai – gyvas organizmas, kuris nuolat keičiasi. Ar esate numatę dar kokių nors pakeitimų savo namams?
– Mūsų namai dar nėra iki galo baigti, laukia dar daug darbų, bet įkvėpimo turime pakankamai. Neskubame, ieškodami baldų ar aksesuarų gerai apsvarstome, ar derės mūsų gyvenamojoje erdvėje. Tačiau viską daryti iš lėto ir mėgautis procesu tik įdomiau ir prasmingiau!
– Koks būtų jūsų patarimas žmonėms, kurie norėtų kurti namus patys?
– Tiesiog juos kurti! Kai labai nori, pavyksta viskas (šypsosi).
