Gamtoje – tikras prabudimas: šiluma jau pažadino itin retus balinius vėžliukus

Plūstelėjusi šiluma jau pažadino slėptuvėse sėkmingai peržiemojusius varliagyvius ir roplius. Atkutę po žiemojimo, įveikę pavojus ir kliūtis, vandens telkiniuose į nerštavietes susirinko rupūžės, varlės, tritonai. Varliagyvių nerštas pajudėjo ir dabar yra pats jo įkarštis.

Baliniai vėžliukai.<br>Ž.Sinkevičiaus nuotr.
Baliniai vėžliukai.<br>Ž.Sinkevičiaus nuotr.
Skiauterėtasis tritonas.<br>Ž.Sinkevičiaus nuotr.
Skiauterėtasis tritonas.<br>Ž.Sinkevičiaus nuotr.
Pilkoji rupūžė.<br>Ž.Sinkevičiaus nuotr.
Pilkoji rupūžė.<br>Ž.Sinkevičiaus nuotr.
Česnakė.<br>Ž.Sinkevičiaus nuotr.
Česnakė.<br>Ž.Sinkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija

Apr 5, 2024, 4:12 PM

Šiuo metu galima išgirsti visą balsingų varliagyvių chorą – nerštavietėse „dainuojantys“ varliagyviai vilioja priešingos lyties atstovus. Įdomu tai, kad šiuo metu neršiančius varliagyvius galime išvysti kitame amplua.

Štai pievinės varlės vietoj įprastinės rudos spalvos persimainė į melsvą ar violetinę. Na, o puošeivų smailiasnukių varlių patinai sugebėjo tapti žydrais. Šiuo ypatingu reginiu galėsime pasidžiaugti dar keletą dienų. Po savaitės kitos varlės paliks nerštavietes ir į jas sugrįš tik kitą pavasarį.

Šalia varlių į vestuvininkų būrį daug anksčiau įsitraukė ir rupūžių atstovės – pilkosios rupūžės ir česnakės, kurios savo balsą neršto metu skleidžia būdamos po vandeniu.

Jau dabar užimtose pilkųjų rupūžių nerštavietėse ant iš po žiemos išlikusių augalų liekanų galima aptikti išnerštus ikrus, kurių ilgis siekia iki dviejų metrų. Praeis kelios savaitės ir iš ikrelių kaspinų pasipils tūkstančiai juodų spurdančių buožgalviukų.

Sukruto ir „geležinių varlių“ palikuonys. Sėkmingai peržiemoję sausumoje iš žiemojimo dėtaviečių balinių vėžlių jaunikliai patraukia į vandens telkinius. Šių jauniklių pirmoji gyvenimo kelionė būna sudėtinga. Vėžliukai dažnai žūva tapdami plėšrių paukščių ar gyvūnų aukomis. Ropomis pasiekti vandens telkiniai jiems bus prieglobstis nuo plėšrūnų ir kartu medžioklės plotai, kuriuose jie lavins išgyvenimo įgūdžius.

Atokiose kūdrose atkuto ir pirmieji baliniai vėžliai. Jie nuo spalio mėnesio pratūnojo šaltąjį metų periodą vandens telkinių dugne, įsirausę į dumblą. Dar keletas šiltų pavasario dienų ir jie išlys visa gausa.

Baliniai vėžliai labai reta, nykstanti rūšis. Jie įrašyti į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas ir yra saugomi visose Europos Sąjungos šalyse. Mūsų šalyje gyvena Dzūkijos regione: Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje.

„Džiaugiamės, kad Lietuvoje dauguma balinių vėžlių gyvenamų vietovių yra paskelbtos ES svarbos saugomomis Natura 2000 tinklo teritorijomis, kurių išsaugojimui skiriamas didžiulis dėmesys. Balinių vėžlių išsaugojimui Metelių ir Veisiejų regioniniuose parkuose įgyvendinama populiacijų gausinimo programa bei buveinių atkūrimo ir priežiūros darbai“, – pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Žydrūnas Sinkevičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.