Tokelau – sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Čia gyvena 1500 žmonių, ir nors Naujoji Zelandija, kuriai ši sala priklauso, prie klimato kaitos prisideda labai mažai, šiai salai gresia išnykimas – ji tėra vos 5 metrai virš vandenyno lygio. 2011 m. Durbano klimato konferencijoje salos vadovas Foua Toloa pareiškė, kad 2012 m. ši sala naudos tik atsinaujinančią energiją, ir savo pažadą išpildė. Dabar tai – pirmoji sala pasaulyje, kuri 100 proc. naudoja Saulės energiją.
Iki 2012 m. Tokelau gyventojai elektros energiją gaudavo iš trijų dyzelinių variklių varomos elektrinės, kuri kasdien sudegindavo po 200 litrų kuro – per metus tai atsieidavo 800 tūkst. dolerių. Vietiniai gyventojai elektrą galėjo naudoti tik 15-18 valandų per parą.
Dabar sala turi 3 Saulės fotoelementų sistemas – po vieną kiekvienam salos atolui. 4032 saulės kolektoriai, kurių talpa yra apie 1 megavatą, 392 energijos keitikliai ir 1344 baterijos pagamina 150 proc. salos energijos poreikio, dėl to gyventojai elektra gali naudotis nevaržomai. Apsiniaukusią dieną elektros generatoriai yra varomi kokosų aliejumi, ir tokiu būdu aprūpina Tokelau gyventojus, kol baterijos vėl pakraunamos. Iškastinį kurą šiuo metu saloje naudoja tik 3 automobiliai.
Visos salos sistemos buvo nupirktos pasiskolinus iš Naujosios Zelandijos 7 mln. dolerių, tačiau kadangi nebereikia mokėti didelių sumų už kuro importą, skolą sala turėtų grąžinti per 9 metus.
Nors pagrindinė priežastis, kodėl sala perėjo prie atsinaujinančių energijos šaltinių buvo ekonominė, sprendimo priėmimui įtakos turėjo ir kiti motyvai – pavyzdžiui, klimato atšilimo sukelti padariniai: sausros, audros, gruntinio vandens užterštumas. Pirmą kartą į salą gėlas vanduo importuotas buvo tik 2011 m.: čia jo trūksta dėl kylančio jūros lygio, o vietiniai gyventojai gėlą vandenį taip brangina, kad renka ir lietaus vandenį.
Tokeau salos sprendimas pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių sumažino anglies dioksido, patenkančio į atmosferą, kiekį 950 tonų. Nors tai atrodo visai nemažai, tačiau šis kiekis yra tik lašas jūroje. Vis dėl to salos gyventojai tikisi, kad jie taps pavyzdžiu likusiam pasauliui.
Salos iš viso pasaulio po truputį pereina prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Pavyzdžiui, Floreanos sala Galapaguose, kurioje gyvena apie 100 gyventojų – bei El Hiero sala Kanaruose, kurioje gyvena virš 10 tūkst. žmonių. Havajai taip pat planuoja įsirengti 1 tūkst. megavatų galingumo švarią energiją gaminančią infrastruktūrą.
Kritikai sako, kad plačiam naudojimui atsinaujinantys energijos šaltiniai nėra praktiški, tačiau šios salos rodo, kad yra priešingai. Nors už švarios energijos sistemas salos turi mokėti didelius pinigus, visa tai greitai atsiperka. Tai saloms tampa praktišku sprendimu, o jų greitas kainos kritimas leis švarią energiją pradėti naudoti ir žemyninėse valstybėse.
Pereidamos prie atsinaujinančių energijos šaltinių, šalys tampa mažiau priklausomos nuo importuojamo kuro, išlaiko pinigus vietinėje ekonomikoje, aprūpina savo gyventojus patikima energija bei mažiau teršia aplinką.
Parengta pagal „Clean Technica“.
