Tačiau po sėkmingai pasibaigusios baudžiamosios bylos, jam iki šiol teko bylinėtis net su pergalę pasiekti padėjusiu savo advokatu Aivaru Raišučiu, kuris pasiskolino ir vengė gražinti beveik 100 tūkstančių eurų.
Gavo valstybės apsaugą
J.Chardikovas į Lietuvą atvyko 2009 metais, netrukus po to, kai tuomečio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo žmona Jelena Baturina jį apkaltino apgaule pasisavinus 30 milijonų eurų.
Iš pradžių buvęs Maskvos vyriausybės ministras Rusijos prašymu buvo suimtas ir uždarytas į Lukiškių kalėjimą, tačiau netrukus paleistas už užstatą.
Išėjęs į laisvę, J.Chardikovas iškart kreipėsi į Migracijos departamentą ir pareigūnus įtikino, jog Rusijoje yra persekiojamas ir šantažuojamas už tai, kad pabandė kovoti su Maskvos valdžioje klestinčia korupcija.
Atstovauti maskviečio interesams tuomet ėmėsi advokatas Aivaras Raišutis, o Lietuva J.Chardikovui 2011 metais suteikė apsaugą nuo persekiojimo.
Prokurorai talkino rusams
Nepaisant to, kad buvęs aukštas Rusijos valdininkas gavo mūsų valstybės apsaugą, tolesnį persekiojimą tęsė Lietuvos prokuratūra.
Prokurorai, remdamiesi Rusijos tyrėjų pareikštais įtarimais, J.Chardikovą apkaltino pinigų plovimu ir areštavo iš Rusijos į SEB banko sąskaitą jo pervestus 10 milijonų eurų.
Byla buvo perduota teismui ir tęsėsi beveik trejus metus. Net ir po to, kai pati Rusija panaikino kaltinimus J.Chardikovui, prokurorė Rasa Miltenytė reikalavo įkalinti J.Chardikovą, o jo pinigus konfiskuoti.
Tik 2013 metų rugsėjį Vilniaus apygardos teismas visiškai išteisino maskvietį, konstatavęs, kad nebuvo jokio pagrindo net jį apkaltinti.
Visą tą laiką J.Chardikovas tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje buvo spaudžiamas už bylos nutraukimą susimokėti.
Paprašė trumpalaikės paskolos
Laimėjęs bylą J.Chardikovas nusipirko jachtą ir, iškėlęs Lietuvos vėliavą, iš Klaipėdos išplaukė į kelionę aplink pasaulį.
„Lietuva man tapo antrąja tėvyne. Čia gyventi gera ir patogu, mane supa malonūs žmonės“, – prieš išplaukdamas sakė buvęs Maskvos vyriausybės ministras.
Kai J.Chardikovas jau buvo nuplaukęs toli nuo mūsų šalies krantų, su juo susisiekė advokatas A.Raišutis, kuris maskviečiui vis dar teikė teisines paslaugas, ir savo kliento paprašė trumpam paskolinti 75 tūkstančius eurų.
Šiuo pinigus J.Chardikovas į advokato sąskaitą pervedė 2015 metų rugpjūtį. Pinigai pagal sutartį be jokių palūkanų turėjo būtu gražinti po pusės metų.
Byla nuolat strigo
Tačiau pasibaigus terminui J.Chardikovas pinigų neatgavo. Galbūt advokatas tikėjosi, kad išsaugojęs 10 milijonų eurų maskvietis paskolą pamirš.
Taip neatsitiko. J.Chardikovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir pareikalavo, kad būtų ne tik gražinta pagrindinė skola, bet ir delspinigiai su palūkanomis – dar apie 20 tūkstančių eurų.
Ši paprasta byla tęsėsi beveik trejus metus. A.Raišutis vengė atvykti į teismo posėdžius, skundė kiekvieną veiksmą.
Teigė negavęs atlygio
Nors advokatas ir pripažino skolą, vis tiek tvirtino, jog ir J.Chardikovas jam skolingas – esą už nuo 2012 iki 2015 metų suteiktas teisines paslaugas nesumokėjęs 51 tūkst. eurų.
A.Raišutis teigė, kad jeigu teismas nesutiks iš skolos nuskaičiuoti mokestį už darbą, J.Chardikovui pareikš atskirą ieškinį.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad advokato pretenzijos nepagrįstos – bylos duomenimis, J.Chardikovas su klientu atsiskaitė visiškai.
Teismas patenkino J.Chardikovo ieškinį ir jam priteisė beveik 100 tūkstančių eurų. Tokį sprendimą paliko galioti ir Apeliacinis teismas.
A.Raišutis: „Tai mano privatus reikalas“
Advokatas A.Raišutis teigė, kad yra parengęs skolos gražinimo planą ir ir visi pinigai bus sumokėti.
„Atitinkamai savo, kaip advokato reikalavimus klientui spręsiu su juo asmeniškai, tikiuosi apsieisim be teisminių procesų“, – sakė A.Raišutis.
Jis tvirtino, kad skolindamasis pinigus iš J.Chardikovo nepažeidė advokato etikos kodekso.
„Skoliniai santykiai vyko ne tarp advokato ir kliento, o tarp dviejų fizinių asmenų. Tai mūsų privatus reikalas“, – sakė teisininkas.
Įžvelgė interesų konfliktą
Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis: „Advokatų etikos kodeksas apibrėžia draudimą advokatui, kol tęsiasi advokato ir kliento tarpusavio teisiniai santykiai, sudaryti su klientu, jo šeimos nariais ar artimais giminaičiais, sandorius, dėl kurių kyla advokato ir kliento interesų konfliktas arba akivaizdu, kad interesų konfliktas kils ateityje.
Paskolos iš kliento paėmimas gali sukelti interesų konfliktą.
Teikdamas teisines paslaugas klientui ir privalėdamas būti jam lojalus, pasiskolinęs iš kliento advokatas gali sukelti grėsmę savo nepriklausomumui, nes pasiskolindamas įgyja asmeninį turtinį, su advokato veikla nesusijusį interesą, kurio realizavimas priklauso ir nuo kliento valios, o skolos negražinimas gali pažeisti teisėtą kliento interesą“.
