Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymi, kad problema jau sprendžiama, tą patį tvirtina ir lėšas tokioms organizacijoms sostinėje skirstanti Vilniaus miesto savivaldybė.
Darbų daugėja, bet pinigų – ne
Sostinės Naujininkų rajone jau devynerius metus veikia su vaikais ir paaugliais dirbanti nevyriausybinė organizacija „Vilnius social club“ (Vilniaus socialinis klubas). Čia apsilankę jaunuoliai ne tik gali susitikti ir pabendrauti su savo bendraamžiais bei jaunimo specialistais, bet ir nemokamai žaisti futbolą, ir taip lengviau integruotis visuomenėje.
„Vilnius social club“ įkūrėjas, prancūzas Cedricas Raffieras naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad pastaruoju metu pastebi žymiai išaugusį tokių paslaugų poreikį, tačiau atsirado problemų, kurios iki šiol tokios skaudžios nebuvo – finansavimo organizacijai beveik nebeužtenka.
„Daug darbų, daug jaunuolių, tai poreikis mūsų paslaugoms pakankamai didelis. Dirbame jau devintą sezoną, tai jaučiasi mūsų branda, suprantame, kaip padėti jaunuoliams, ir atrodo, kad tas mūsų metodas veikia ir duoda rezultatų.
Paradoksas toks, kad, nors mūsų paslaugų poreikis ir auga, finansai po truputį dingsta. Sunku įsivaizduoti, kodėl taip yra, bet matome bendras tendencijas, kad finansavimo galimybės mažėja, o kainos auga, tai auga ir mūsų išlaidos.
Stengiamės turėti kiek įmanoma įvairesnės paramos – iš projektų, iš savivaldybės, šiek tiek iš privačių lėšų. Iš kitos pusės – sunkus laikotarpis, dėl karo kyla daug emocijų ir sunku prisiminti kasdienybę, prisiminti tai, kad yra žmonių, kurie ir anksčiau turėjo, ir dabar turi sunkumų. Sunku atkreipti kitų dėmesį į tai, ką darome, ir tai suprantama“, – svarstė C.Raffieras.
Klubo įkūrėjas skaičiavo, jog šios organizacijos biudžetas šiuo metu siekia apie 200 tūkst. eurų per metus – tiesa, pažymėjo jis, pinigų dažnai neužtenka net administracinėms išlaidoms, darbuotojų atlyginimams, kurių centre dirba apie dešimt.
„Vilnius social club“ reguliariai ir nereguliariai per metus aplanko apie 200 skirtingo amžiaus vaikų ir jaunuolių, centre veikia trys užimtumo ir integracijos programos – futbolo treniruotės, darbo gatvėje su jaunimu programa bei specialus paauglių klubas, o pernai vykusios migrantų krizės metu klubas taip pat pasiūlė savo pagalbą užsieniečių vaikams.
„Pernai rugpjūtį migrantų krizės metu atsirado Naujininkų migracijos centras – tai mūsų kaimynai, tad pasiūlėme jiems pagalbą, supratome, kad negalime jų taip palikti. Susitarėme, kad kelis kartus per savaitę jaunuoliai pas mus ateitų – žaidėme futbolą, kad jiems pavyktų pamiršti tą kasdienybę ir pabūti kartu.
Jie gyvena uždarose patalpose, ten mažai veiklos, tai mums buvo svarbu, kad jie galėtų patys pasirinkti, ką jie nori veikti. Bandėme ir dėl to prašyti finansinės pagalbos, nes mūsų darbuotojai dirbo papildomai“, – pasakojo C.Raffieras, pridūręs, kad netrukus prie savo programų ketina pakviesti prisijungti ir ukrainiečius.
Nors apie paramą, pasak jo, kalbėtis darosi vis sunkiau, „Vilnius social club“ vadovas pastebi, kad tokių centrų prieglobstis jaunimui – itin reikalingas.
„Jei kalbame apie futbolo programą, tai tikrai jaučiasi, kad jaunuoliai labai reguliariai lanko, kad aktyviai ateina ir jiems svarbu su mumis būti, vystyti santykį, bendrauti, kalbėtis apie savo emocijas. Pavyzdžiui, neseniai šventėme savo gimtadienį ir sulaukėme be galo daug skirtingų žmonių – ir iš pabėgėlių centro, iš pačių Naujininkų, iš kitų rajonų, ir matėsi, kaip žmonėms reikia būti kartu, tiesiog pabendrauti.
Karantinas ir apskritai visas bendras šių dienų kontekstas atnešė visiems nemažai įtampos“, – portalui lrytas.lt sakė C.Raffieras.
Vaikų dienos centruose daugėja „sudėtingesnių atvejų“
Panašias problemas vardija ir nevyriausybinės organizacijos „Sotas“ vadovas Martynas Palionis. Socialines bei psichologines paslaugas vaikams ir jaunimui teikianti, taip pat vaikų dienos centrą kuruojanti organizacija teigia išsilaikanti iš valstybės biudžeto lėšų ir Vilniaus miesto savivaldybės skiriamų vaikų krepšelių, tačiau resursai taip pat tirpsta kur kas greičiau, nei norėtųsi.
„Galima į iššūkius pasižiūrėti per kelis aspektus: aišku, vienas momentas yra finansavimas už mūsų teikiamas paslaugas, tai čia nuolatinė opi mūsų sektoriaus problema. Kai kalbame apie vaikų dienos centrus, tai yra ypatingai aktualu, nes tas finansavimas yra labai mažas, ir tada jau susiduriame su rimtais iššūkiais organizuojant paslaugas vaikams.
Kuo tai pasireiškia? Turime Vilniaus kontekstą, ir, kai pažiūrime į situaciją visos Lietuvos mastu, galime suprasti, kad pragyvenimo lygis yra skirtingas, o mes Vilniuje tai ypač skaudžiai išgyvename ir dėl darbuotojų išlaikymo, ir dėl patalpų išlaikymo, tiek ir dėl paslaugų organizavimo“, – vardijo M.Palionis.
Tiesa, pasak jo, vienu dalyku galima ir pasidžiaugti.
„Vilniaus miesto savivaldybė metų pradžioje šiek tiek padidino finansavimą, atskiriant paslaugų tipus, nes vieną krepšelį taiko dienos centrams, kurie dirba intensyvesnį socialinį darbą, o mažesnis skiriamas toms organizacijoms, kurios organizuoja tam tikras užimtumo paslaugas vaikams. Bet jie vis tiek yra maži, ir žiūrint iš šių dienų perspektyvos yra tiesiog neadekvatūs“, – vertino „Soto“ vadovas.
M.Palionis pastebėjo ir neįprastą tendenciją – pasak jo, į socialinių darbuotojų akiratį patenka vis sudėtingesni vaikai, tad tai reikalauja ir daugiau resursų.
„Vaikai ateina su vis didesniais kompleksinių paslaugų poreikiais, nemažai jų turi nustatytus specialiuosius ugdymosi poreikius. Yra elgesio, emocinių sutrikimų, ir gaunasi toks užburtas ratas, kad tikslinė grupė, su kuria dirbame, stengiamės padėti, reikalauja vis didesnių resursų, o jų mažėja“, – portalui lrytas.lt sakė nevyriausybinės organizacijos direktorius.
Teigia, kad problemas jau sprendžia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Nevyriausybinių organizacijų skyriaus vedėja Justina Lukaševičiūtė pripažino, kad finansavimo problema iš tiesų egzistuoja, tačiau pabrėžė, jog Jaunimo agentūra remia su jaunimu dirbančias organizacijas, skelbdama konkursus jų veiklai finansuoti.
„Pastebime, kad daugėja nevyriausybinių organizacijų, džiaugiamės aktyvia jų veikla, tačiau turime apgailestauti, kad dėl lėšų trūkumo jų finansavimas vis dar nėra pakankamas.
Reaguodamas į naujus iššūkius NVO sektoriuje, susijusius su iš Ukrainos atvykusių asmenų priėmimu, išaugusias veiklos apimtis, NVO fondas šiemet iniciavo naują NVO finansavimo priemonę. 2022 m. NVO skiriamas finansavimas padidintas daugiau nei 3 mln. eurų“, – rašoma lrytas.lt pateiktame SADM atstovės atsakyme.
Vilniaus miesto savivaldybės Jaunimo skyriaus vedėjas Vidmantas Mitkus savo ruožtu tvirtino, kad su tokio pobūdžio nevyriausybinių organizacijų problemomis yra susipažinęs, ir jų sprendimo būdų jau intensyviai ieškoma.
„Iš esmės jaunimo srityje finansavimas nemažėja, jis apskritai neturi tendencijų mažėti. Bet dabartinės situacijos kontekste, karo kontekste kainos auga, infliacija daro savo darbą, ir susirūpinimą iš NVO mes tikrai gavome ir žinome. Vieną posėdį taryboje jau turėjome, ir mes tikrai ieškosime sprendimų šitai situacijai, nes tai yra rimtas signalas“, – teigė V.Mitkus.
Jis svarstė, kad tokių organizacijų finansavimas visada yra itin jautrus klausimas, ypač dėl darbuotojų išlaikymo, nes kartais pinigų atlyginimams tiesiog pritrūksta.
„Reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurios programos yra projektinės, o kai kurios – „krepšelinės“, pavyzdžiui, neformalaus vaikų švietimo krepšelis. Mes nuo kovo 1 dienos jį pakėlėme nuo 15 iki 20-ies eurų. <...>
Finansavimas yra kertinis momentas, tai stengiuosi visą laiką žiūrėti, kad tas poreikis atitiktų – faktas, kad galimybės yra įvairios, ir ne visų pusių poreikiai bus patenkinti. Bet žiūrint į tai, kad organizacijos kreipiasi, o jų buvimas suteikia labai daug pridėtinės vertės, mes čia pridėsime rankas ir tikrai ieškosime sprendimų, kaip galime peržiūrėti biudžetus, nes matau, kad juos tikrai reikės peržiūrėti“, – tvirtino V.Mitkus.
Jaunimo reikalų agentūros (JRA) vadovas Jonas Laniauskas taip pat teigė, kad karas Ukrainoje ir keli karantinai sukėlė daug sunkumų jaunimo organizacijoms, kurios dirbo su jaunimo projektais.
„Pandemija smarkiai apribojo galimybes Lietuvos jaunimui ir su jais dirbantiems asmenims, todėl dalis organizacijų atidėjo jau finansuotų projektų įgyvendinimą, neteikė paraiškų naujiems projektams, negavo finansavimo veikloms ir nebevykdė veiklos pandeminiu laikotarpiu. Tačiau dabar pastebime, kad organizacijos aktyviau vykdo veiklas, teikia paraiškas naujų idėjų įgyvendinimui, aktyviai dalyvauja.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad mūsų programose gali dalyvauti visos ne pelno siekiančios organizacijos, įskaitant ir NVO. Jaunimo reikalų agentūra siekia stiprinti NVO tiek nacionaliniu, tiek ir regioniniu būdu, finansuodama projektus bei nuolat dirbdama su Jaunimo reikalų koordinatoriais“, – teigė J.Laniauskas.
Pasak jo, 2022 metais agentūra su jaunimu dirbančių NVO veikloms vykdyti skyrė 330 511.50 eurų, 2021-aisiais – 376 559.00 eurų.
„2021 m. finansavimas buvo didesnis dėl pandemijos, todėl daugiau organizacijų gavo lėšas“, – paaiškino JRA direktorius.
