Mergaitės mama su dukra ant rankų Lietuvos sieną kirto be mažylę pagrobusio A.Švanio, bet jei vyras visgi paliktų Rusiją, gimtinėje jo laukia nemenki nemalonumai, sako portalo lrytas.lt kalbinti pašnekovai.
Tiesa, kaip pastebėjo advokatas Petras Ragauskas, kol kas panašu, kad net ir tokia dramatiška istorija neturėtų vyrui atimti galimybės bendrauti su savo dukra.
Gali tekti atsisveikinti su Lietuvos pilietybe
Pagrobta ir tėvo į Kaliningrado sritį išgabenta mergaitė su mama antradienio vakarą galiausiai buvo pargabenta į Lietuvą.
Rugpjūčio 27 dieną teisėsaugos institucijos gavo moters pranešimą apie tai, jog Kretingos rajone, Sausdravų kaime, vyras paėmė jos dukrą ir sutartu laiku jos negrąžino.
Kiek vėliau paaiškėjo, kad vyras pagrobė savo mažametę, 2022 m. gimusią dukrą ir bėgdamas kirto Rusijos sieną.
Sunkumų susigrąžinti mergaitę sukėlė viena netikėta aplinkybė – Rusijos pusė pranešė, jog A.Švanys esą turi ir Rusijos pilietybę.
Savo ruožtu Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė portalui lrytas.lt trečiadienį teigė, jog vis dar neaišku, ar A.Švanys iš tiesų turi ir Rusijos pilietybę, kaip anksčiau pranešė šios šalies tarnybos.
„Tikriname informaciją. Kreipsimės į kitas įstaigas, ir, surinkę visą informaciją, spręsime“, – nurodė E.Gudzinskaitė.
Pasak Migracijos departamento direktorės, jeigu visgi paaiškės, kad vaiką pagrobę tėvas yra ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninės šalies pilietis, Lietuvos pilietybės jis greičiausiai neteks.
„Teoriškai tai yra įmanoma (atimti Lietuvos pilietybę, – aut.past.), bet pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar jis tikrai yra Rusijos pilietis.
Lietuvos piliečiai dvigubą pilietybę gali turėti tik atskirais atvejais – pavyzdžiui, reikia įsitikinti, ar jis neturi teisės į daugybinę pilietybę, ar jis nėra tremtinio palikuonis. Tai būtų vienas iš pagrindų, kai galima daugybinė pilietybė. Tada bus galima spręsti“, – aiškino E.Gudzinskaitė.
Tiesa, jeigu galiausiai taip ir nepavyktų išsiaiškinti šios detalės, A.Švanys ir toliau bus laikomas tik Lietuvos piliečiu.
„Mes taip pat pagal procedūrą ir į jį patį kreipsimės, paprašydami pateikti paaiškinimus“, – komentavo Migracijos departamento vadovė, pridūrusi, kad tą padaryti ketinama netrukus.
„Sunku pasakyti, savaičių bėgyje – turbūt reikia taip pasakyti“, – teigė E.Gudzinskaitė.
Galėtų ir toliau bendrauti su vaiku?
Advokatas Petras Ragauskas aiškino, kad, jei A.Švanys pasirodys Lietuvoje ar kitoje valstybėje, turinčioje veikiančią teisinio bendradarbiavimo su Lietuva sutartį, jis bus sulaikytas.
„Jei asmuo lieka Rusijoje ir turi šalies pilietybę, niekas jo iš ten neiškrapštys. Jei pilietybės neturi, viskas priklausys nuo santykių dinamikos.
Jei santykiai su Rusija ateityje keisis, turbūt bus galima jį parsigabenti į Lietuvą. Jei santykiai nesikeis, turbūt nelabai kažkas galima“, – portalui lrytas.lt komentavo P.Ragauskas.
Advokato teigimu, jei grįžęs į Lietuvą A.Švanys bus identifikuotas, teisėsaugos institucijos turės pagrindą jį sulaikyti.
„Realiai „suėmimo už akių“ žingsnis yra kaip procesinis užtvirtinimas, kad asmenį būtų galima pristatyti teismui ir ikiteisminio tyrimo institucijoms.
Išeinant iš teisinių rėmų, tai ir apribojimas politine prasme – asmuo yra apribotas judėti už Rusijos ribų, o palikęs šalies teritoriją rizikuoja būti perduotas Lietuvos institucijoms“, – sakė P.Ragauskas.
Šiuo metu A.Švanys įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 156 straipsnyje („Vaiko pagrobimas arba naujagimių sukeitimas“) bei 291 straipsnyje („Neteisėtas valstybės sienos perėjimas“), slapstosi nuo teisėsaugos pareigūnų, turi ryšių su užsienio valstybe.
Pasak advokato, kol kas sunku pasakyti, kokia tiksli bausmė lauktų A.Švanio.
„Šioje situacijoje aplinkybės yra susipynę. Viena vertus, kadangi A.Švanys pasiėmė savo vaiką, kalbėtume apie sankcijos minimumą, kur bausmė yra mažiausia, tačiau, turint omenyje ažiotažą, kuris buvo sukeltas, sunku vertinti, kaip galėtų būtų realiai.
Kai tėvai išsigabena savo vaikus, paprastai tai vertinama link švelniausių aplinkybių. Kas kita būtų, jei vaiką būtų pasiėmęs svetimas žmogus“, – teigė teisininkas.
Tiesa, P.Ragauskas aiškino, kad ši situacija neturėtų atimti galimybės A.Švaniui bendrauti su savo vaiku.
„Tiek A.Švanys, tiek vaikas turi teisę vienas su kitu bendrauti. Žinoma, nekyla abejonių, kad po tokio veiksmo bendravimas turėtų būti ribojamas dalyvaujant kitiems asmenims. Jam vienam vaiko tikrai niekas neduotų.
Juolab, jei artimiausiu metu A.Švanys parvyktų į Lietuvą, jis būtų suimtas ir bendravimas apskritai būtų komplikuotas. Tokioje situacijoje visuomet viską sprendžia teismas“, – kalbėjo advokatas.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tas, kas perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, baudžiamas bauda, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Savo ruožtu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė trečiadienį tikino dar nežinanti, ar A.Švaniui galėtų būti apribotos arba visiškai atimtos tėvystės teisės.
„Aš neskubėčiau dar šiandien vertinti dėl atėmimo ar visokių kitokių veiksmų. Čia veiksmus pirmiausia turės atlikti ikiteisminio tyrimo institucijos, jeigu a) jis lieka ten, kokie yra veiksmai, b) jeigu jis grįžta į Lietuvą, ar jis bus sulaikomas, ar bus kardomosios priemonės būtent mergaitės atžvilgiu.
Kol kas neskubėčiau, ir visa atsakomybė kol kas keliautų ikiteisminio tyrimo tyrėjams, ir, aišku, tėvo veiksmams, kokius jis priims sprendimus – ar jis grįš, ar liks Rusijos Federacijoje“, – kalbėjo I.Skuodienė.
