Reikalauti baudžiamosios atsakomybės dabartiniam Vilniaus apygardos prokuratūros vadovui J.Lauciui advokatas nusprendė po neseniai priimto Utenos apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ne tik buvo priteista daugiau kaip 100 tūkstančių eurų žala, bet ir konstatuota, kad prokuroro veiksmuose yra nusikaltimo požymių.
Tuo metu vienintelė galinti J.Lauciaus atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnė yra generalinė prokurorė, kuri irgi yra prisidėjusi prie A.Kučinsko bylos vilkinimo. Dėl šios priežasties pareiškėjas mano, kad N.Grunskienė turėtų atsistatydinti.
Po persekiojimo – ieškinys
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, Rokiškyje dirbęs advokatas A.Kučinskas tuomečio Generalinės prokuratūros prokuroro J.Lauciaus sprendimu buvo apkaltintas Rokiškio apylinkės prokuratūros prokurorės papirkimu ir sulaikytas dar 2008 metais, kai Klaipėdoje skaitė paskaitą iš visos Lietuvos suvažiavusiems miškininkams.
„Aš tave nudrošiu. Aš tris teismų pirmininkus pasodinau – aš būsiu tavo problema. Aš padarysiu, kad tau gatvėje niekas rankos nepaduotų“, – esą taip iškart po sulaikymo A.Kučinskui tėškė J.Laucius.
Advokatas atsisakė prisipažinti papirkęs pareigūnę ir po to buvo apkaltintas, kad įvykdė dar apie 50 nusikaltimų.
Pasibaigus daugiau kaip 10 metų trukusiam baudžiamojo persekiojimo maratonui A.Kučinskas su ieškiniu kreipėsi į teismą ir pareikalavo, kad dėl prokuroro J.Lauciaus ir kitų pareigūnų padarytų pažeidimų jam būtų sumokėta 400 tūkstančių eurų kompensacija.
Tyrė ir N.Grunskienė
Neseniai bylą išnagrinėjęs Utenos apylinkės teismas dėl prokuroro J.Lauciaus padarytų neteisėtų veiksmų A.Kučinskui iš valstybės priteisė 103 tūkstančius eurų. Teismas konstatavo, kad dėl J.Lauciaus kaltės A.Kučinskas neteisėtai įkalinimo įstaigose praleido 250 dienų, ten jis buvo kankinamas badu.
Teisme buvo pagarsinta, kad siekdamas suklaidinti suėmimą skiriančius teismus J.Laucius pareikšdavo A.Kučinskui nepagrįstus nutarimus įvykdžius sunkius nusikaltimus.
Vienam nepagrįstai J.Lauciaus pradėtam ikiteisminiam tyrimui beveik dvejus metus taip pat vadovavo dabartinė generalinė prokurorė N.Grunskienė, kuri tuo metu dirbo Panevėžio apygardos prokuratūroje.
Nors teismo sprendimu tuomet N.Grunskienė buvo įpareigota leisti A.Kučinskui susipažinti su byla, tai daryti atsisakė – uždraudė kopijuoti medžiagą. N.Grunskienė šiai bylai vadovavo kone dvejus metus, tačiau neatliko beveik jokių procesinių veiksmų ir tik laukė, kaip pasibaigs kita A.Kučinskui iškelta byla. Galiausiai teismas dėl pernelyg ilgo tyrimo šią bylą nutraukė.
Šį teismo sprendimą N.Grunskienės vadovaujami prokurorai dar kelis kartus nesėkmingai skundė ir taip dar labiau užvilkino ikiteisminį tyrimą.
Dėl nepagrįsto persekiojimo advokatas patyrė keturis infarktus, tapo iš dalies neįgalus, buvo sužlugdytas jo turėtas tūkstančio avių ūkis, įsigytas už ES paramą.
Ketino rašyti nutartį
Sprendimą priteisti A.Kučinskui daugiau kaip 100 tūkstančių eurų priėmęs ir konstatavęs, kad J.Lauciaus veiksmuose yra nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnyba požymių, Utenos apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško pats atskirąja nutartimi ketino šio prokuroro atžvilgiu inicijuoti baudžiamąją bylą, tačiau dėl didelio darbų krūvio to nespėjo padaryti.
„Buvau labai apkrautas darbu, o nutarimą reikėjo rimtai motyvuoti. Tačiau kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo gali ir pats A.Kučinskas“, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs teisėjas L.Myško.
Tokia galimybe ilgai persekiotas advokatas ir pasinaudojo.
Padėjo piktnaudžiauti?
„Utenos apylinkės teismo sprendime konstatuoti prokuroro J.Lauciaus neteisėti veiksmai duoda pagrindą jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Akivaizdu, kad J.Laucius pažeidė prokuroro priesaiką – ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališku, sąžiningu, saugoti gerą prokuroro vardą“, – teigiama generalinei prokurorei adresuotame A.Kučinsko pareiškime.
Bet vienintelė J.Lauciaus atžvilgiu galinti pradėti ikiteisminį tyrimą generalinė prokurorė N.Grunskienė to daryti negali, nes, A.Kučinsko nuomone, pati anksčiau padėjo dabartiniam Vilniaus apygardos prokuratūros vadovui piktnaudžiauti tarnyba.
„N.Grunskienė nuo 2013 metų vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūrai, o jos vadovaujami prokurorai vengė tirti J.Lauciaus piktnaudžiavimo faktus, pati prokurorė nevykdė teismo nutarties ir neleido man susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl būtų šališka spręsdama klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo J.Lauciaus atžvilgiu“, – rašoma advokato pareiškime.
A.Kučinsko nuomone, vienintelis galimas šio teisinio kazuso sprendimas – N.Grunskienės atsistatydinimas.
Reikalavo daug kartų
Tai jau ne pirmas A.Kučinsko pareiškimas prašant už piktnaudžiavimą tarnyba J.Lauciaus atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, bet pirmasis po to, kai šio prokuroro pažeidimai buvo konstatuoti teismo sprendimu.
Nors prokuroro atžvilgiu ikiteisminį tyrimą gali pradėti tik generalinis prokuroras, visi ankstesni A.Kučinsko pareiškimai buvo persiunčiami nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūrai, kuriai tuomet vadovavo N.Grunskienė. Tokius pavedimus atliko buvę generaliniai prokurorai Algimantas Valantinas, Darius Valys ir Evaldas Pašilis.
Visus šiuos persiųstus pareiškimus išnagrinėję N.Grunskienės vadovaujami Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai priimdavo sprendimus, kad J.Lauciaus atžvilgiu nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Prokurorai linksniuoti ir praeityje
Į Generalinę prokuratūrą su prašymais J.Lauciaus atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą nesėkmingai yra kreipęsis ne tik A.Kučinskas.
2010 metais tokį pareiškimą tuomečiam generaliniam prokurorui D.Valiui pateikė šviesaus atminimo Europos Parlamento narys filosofas Leonidas Donskis ir visuomenininkas Darius Kuolys. Jie kaltino J.Laucių, kad jis leido Rusijos saugumo pareigūnams Lietuvoje apklausti įtariamąją Eglę Kusaitę.
Pareiškėjai teigė, kad priešiškos Lietuvai valstybės slaptosios tarnybos pareigūnų veiksmai mūsų šalyje sukėlė grėsmę Lietuvos nacionaliniams interesams.
Dar anksčiau, 2009 metais, Lietuvos apeliacinis teismas priėmė atskirąją nutartį pranešti generaliniam prokurorui apie J.Lauciaus galimai padarytas veikas, turinčias nusikaltimų valstybės tarnybai požymių.
Teisėjų kolegija įtarė, kad J.Laucius, žinodamas, jog žmogžudyste įtariamas Albertas Albrechtas niekur nesislapsto, paskelbė jo paiešką, o paskui melavo teismui, kad jis slapstėsi.
„Nustačius, kad prokuroras tyčia nepagrįstai paskelbė A.Albrechto paiešką, siekdamas ne surasti įtariamąjį, o turėdamas kitus tikslus, taip pat kad klaidino teismą sprendžiant A.Albrechto suėmimo klausimą, įrašydamas į procesinius dokumentus ir pateikdamas teismui žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad A.Albrechtas ilgą laiką slapstėsi, dėl to galimai nepagrįstai A.Albrechtas buvo kalinamas beveik dvejus metus“, – buvo teigiama Apeliacinio teismo nutartyje.
Nors ši nutartis buvo įsiteisėjusi, generalinis prokuroras nesiėmė J.Lauciaus atžvilgiu jokių veiksmų, o po kurio laiko Aukščiausiasis teismas nutartį panaikino, įžvelgęs tik policijos pareigūnų nerūpestingumą.
Tuo metu dėl A.Kučinsko bylos vilkinimo Utenos apylinkės teismo sprendime pastabų sulaukusi N.Grunskienės vadovaujama Panevėžio apygardos prokuratūra taip pat ne kartą buvo linksniuojama, kad bylas laiko stalčiuose.
Kad Panevėžio apygardos prokuratūrai vadovaujant N.Grunskienei buvo vilkinamos bylos, dar 2016 metais buvo konstatavusi net Generalinė prokuratūra.
Komisijai patikrinus tik 7 Panevėžio apygardos prokuratūroje tiriamas bylas buvo nustatyta, kad keturiose iš jų nieko nebuvo daroma nuo 14 iki 17 mėnesių, o trijose – nuo 5 iki 8 mėnesių.
Nors daugelyje šių vilkintų bylų tyrimo terminus pratęsinėjo pati N.Grunskienė ir jos pavaduotojai, nubaustas buvo tik tuometis Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus vadovas Mindaugas Rimkus bei viena eilinė prokurorė.
Pasijutęs iešmininku M.Rimkus nuobaudą bandė užginčyti teisme, kur stebėjosi, kodėl nebuvo nubausta tokį vilkinimą toleravusi ir terminus pratęsusi N.Grunskienė. Tačiau, užuot gavusi bausmę, N.Grunskienė buvo paaukštinta – po kelerių metų paskirta generaline prokurore.
