Kaip portalui lrytas.lt pirmadienio pavakarę teigė advokatas Paulius Markevičius, galimai tėvo pagrobtas berniukas yra ir Jungtinės Karalystės pilietis, o vyras esą apie vaiko buvimo vietą iš karto ir pats informavo policijos pareigūnus.
„Vakar aš pats kalbėjau su policija – raštu informavome, kur yra vaikas, vaiko gyvenamoji vieta su motina nėra nustatyta. Su nė vienu iš tėvų nėra nustatyta gyvenamoji vieta.
Vaikas yra Didžiosios Britanijos pilietis, man atrodo, kad turi ir lietuvišką pasą, gimęs Jungtinėje Karalystėje, ir ten gyveno iki tol, kol motina jo nepagrobė. Ji išsivežė vaiką be tėvo sutikimo – kai tėvas pareikalavo grąžinti, motina pasakė, kad pasiėmė jį, bet vaiko nebegrąžins“, – aiškino P.Markevičius.
Pasak advokato, teisminis procesas Juntinėje Karalystėje tarp vaiko tėvų vyksta jau kelerius metus.
„Anglijoje yra paskirtas posėdis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo lapkričio 8 dieną. Motina yra gavusi baudų už teismo sprendimų nevykdymą, tai situacija yra konfliktiška. Tėvas, matyt, neapsikentęs tokio elgesio su juo, kai negalėdavo vaiko ištisus mėnesius pamatyti dėl motinos, paėmė ir išsivežė. Apie tai policija buvo informuota.
Galiu pasakyti, kad jokio kriminalo čia nėra – tai civiliniai santykiai. Tėvų teisės yra lygios, nes gyvenamoji vieta nenustatyta su nė vienu iš tėvų. Pareigūnai dirbtinai kriminalizuoja civilinius santykius, nors yra puikiai informuoti, kur yra vaikas – su vaiko tėvu jie kalbėjosi, žino, kad jis yra Jungtinėje Karalystėje.
Tokios bylos baigiasi niekuo, nes ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas nesant nusikaltimo sudėties“, – nurodė P.Markevičius.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja tyrimo detalių atskleisti negalėjo, tačiau pabrėžė, kad policija atlieka visus būtinus veiksmus, kad situacija būtų išspręsta.
„Jeigu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir mama pasigedo vaiko, kuris yra nežinia kur, tai policijos veiksmai yra tokie. Vyras yra užsienietis, ir turima informacijos, kad jis vaiką išvežė – kokiu pagrindu, kaip ir kas, tai jau yra ikiteisminio tyrimo duomenys.
Mes vadovaujamės pirminiais duomenimis, tai yra, mamos kreipimusi į policiją, kuri pasakė, kokia yra situacija, ir paprašė pagalbos. Tam, kad jai būtų suteikta pagalba, turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, visi procesiniai veiksmai, ir jų metu gali paaiškėti įvairiausių dalykų.
Dėl to mes kiekvieną kartą ir sakome, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal tokį straipsnį, bet paaiškėjus naujoms detalėms, ikiteisminis tyrimas gali būti perkvalifikuotas. Neatmetama tikimybė, kad dėl tam tikrų priežasčių jis gali būti ir nutrauktas“, – portalui lrytas.lt sakė policijos atstovė.
Pareigūnai, pasak jos, glaudžiai bendradarbiauja su galimai pagrobto berniuko mama.
„Iš mamos pirminės informacijos žinome, kad pagal teismo sprendimą jis vaiką pasiėmė penktadienį, o turėjo grąžinti sekmadienį. Tyrimo metu mama turės duoti paaiškinimus policijos pareigūnams ir pateikti teismo sprendimą“, – nurodė J.Samorokovskaja.
Primename, kad, teisėsaugos duomenimis, sekmadienį, 19 val. 37 min., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK) kreipėsi moteris (gim. 1998 m.), kuri pareiškė, kad šeštadienį, apie 12 val., Vilniuje, buvęs sutuoktinis (gim. 1986 m.), vykdant teismo nutartį, pasiėmė sūnų (gim. 2018 m.), kurį turėjo grąžinti sekmadienį, iki 17 val., tačiau vaiko negrąžino.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai negalėjo patvirtinti, ar tikrai vaiko gyvenamoji vieta dar nėra nustatyta, pačiau pabrėžė, kad teismas yra nustatęs tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius portalui lrytas.lt sakė, kad apie minimą įvykį vaiko teisių gynėjai informaciją gavo iš policijos pareigūnų, šiuo metu tikslinamos įvykio aplinkybės.
„Vaiko tėvams jau anksčiau teikta ir šiuo metu buvo teikiama pagalba, taikoma atvejo vadyba. Vaiko teisių gynėjai inicijavo pagalbą siekiant padėti tėvams išspręsti kylančius nesutarimus ir užtikrinti vaikui saugumą bei galimybę bendrauti su abiem tėvais“, – sakė jis.
Anot specialisto, pasitaiko ir kraštutinių sprendimų, kada vaikas savavališkai išvežamas į užsienio šalį – tokiais atvejais yra taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o vaiko teisių gynėjai vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje.
„Vaiko teisių gynėjų pagalbos dažniausiai prireikia kai suaugusiesiems nepavyksta rasti bendrų sprendimų arba į tarpusavio nesantaiką įtraukiamas vaikas. Taip nutiko ir minimu atveju.
Kai tėvams nepavyksta patiems rasti abi puses tenkinančio sprendimo, kaip užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, vaiko teisių gynėjai pasiruošę tarpininkauti ir padėti tėvams – patarti, nukreipti gauti reikalingas paslaugas, rekomenduoti mediatorius, terapiją ir padėti ginčus išspręsti taikiai.
Svarbu suprasti, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, myli abu tėvus ir turi teisę bei dažniausiai norą bendrauti su jais abiem, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Draudimas vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, tėvų tarpusavio konfliktai neigiamai atsiliepia vaiko gerovei, emocinei sveikatai, vaikas įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus“, – portalui lrytas.lt komentavo G.Batulevičius.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo, vykstant skyrybų procesui dažnai sunku išvengti konfliktų.
„Tačiau labai svarbu dėl vaiko gerovės stengtis paminti nuoskaudas ir išlaikyti darnų tarpusavio ryšį, nes vaiko interesai turėtų būti aukščiau visų nesutarimų. Vaiko teisių gynėjai primena, jog abu tėvai savo pareigas vaikui vykdo tiek gyvendami drauge, tiek skyriumi.
Visi sprendimai dėl vaiko sveikatos, gydymo, kokią mokyklą ir būrelius vaikas lankys bei kiti svarbūs klausimai, yra priimami abiejų tėvų, nesvarbu su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta“, – nurodė G.Batulevičius.
