„Tai visiškai politinis klausimas. Iš Migracijos departamento pusės galiu atsakyti – tai, kad Ukrainoje ar kitoje šalyje yra paskelbta mobilizacija, pagal mūsų teisės aktus, mums neturi jokios įtakos. Bet kokia reakcija, jei ji ir būtų, tai būtų visiškai politiniai Lietuvos sprendimai“, – Eltai teigė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
„Tiems sprendimams įgyvendinti reikėtų imtis kažkokių nacionalinių teisėkūros iniciatyvų, bet, vėlgi, iškiltų didžiulis klausimas, kaip tai būtų suderinama su ES teise“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Leidimus gyventi Lietuvoje turi daugiau nei 29 tūkst. šaukiamo amžiaus ukrainiečių
Migracijos departamento duomenimis, iš beveik 71,5 tūkst. šiuo metu leidimus gyventi Lietuvoje turinčių ukrainiečių, šaukiamo amžiaus vyrų nuo 25 iki 60 metų šalyje preliminariai yra kiek daugiau nei 29 tūkst.
Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad nėra garantijos, jog visi šie asmenys yra apsistoję būtent Lietuvoje. Mat leidimus gyventi Lietuvoje gavę Ukrainos piliečiai turi teisę laisvai judėti Šengeno zonos valstybėse, skelbia Migracijos departamentas.
Šią savaitę Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, kalbėdamas apie Ukrainoje paskelbtą mobilizaciją, sakė, kad Lietuva šiuo metu nesvarsto priemonių, kaip padėti Ukrainai susigrąžinti iš šalies išvykusius šaukiamojo amžiaus vyrus. Tačiau ministras taip pat neatmetė galimybės tokius būdus svarstyti po to, kai sprendimą šiuo klausimu priims Lenkija.
ELTA primena, kad šią savaitę Ukraina nustojo išduoti naujus pasus užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus vyrams, remdamasi trečiadienį paskelbtais teisės aktais. Kol kas neaišku, kokiu mastu ir kokį laikotarpį ši priemonė bus taikoma.
Apie tai paskelbta kitą dieną, po to, kai konsulinės paslaugos užsienyje gyvenantiems vyrams nuo 18 iki 60 metų buvo sustabdytos, kol bus pradėtas įgyvendinti naujas mobilizacijos įstatymas. Konsulinės procedūros šalyje „lieka nepakitusios“, trečiadienį patikslino Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Ukrainos vyrams uždrausta išvykti iš šalies nuo pat invazijos pradžios, yra tik kelios išimtys, leidžiančios vyrams legaliai kirsti sieną. Kai kurie pabėgo nelegaliai, kiti, gyvenę užsienyje iki 2022 m., karui prasidėjus negrįžo.
Kyjivo pajėgos mūšio lauke susiduria su sunkumais, įskaitant karių trūkumą. Daug kareivių nuo 2022 m. vasario mėnesio kovoja su mažomis pertraukomis arba be jų. Ilgai delsusi ir kritikuojama, šalies vyriausybė buvo priversta imtis naujų priemonių, kad pašauktų į kariuomenė daugiau karių ir kovotų su šaukimo vengimu.
