„Man atrodo, šitų pratybų metu labai gerai išryškėja tiek pratybų stipriosios vietos, tiek tos vietos, kuriose reikia padirbėti ir tam tikras problemines vietas geriau planuoti ir numatyti jų sprendimo algoritmus. Taip, kad tai labai naudinga“, – po pratybų žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Noriu pasakyti vieną dalyką – tai darome tam, kad Lietuvoje visada būtų taika. Kuo geresnius sukursime mūsų reagavimo ir kolektyvinio saugumo mechanizmus, tuo saugiau jausimės, tuo žmonės galės ramiau gyventi ir nesigąsdinti dėl kiekvieno menkniekio“, – pridūrė šalies vadovas.
Prezidento dalyvavimą karinėse pratybose kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pavadino išskirtine diena.
„Lietuvos kariuomenei ir ginkluotosioms pajėgoms šiandien tikrai išskirtinė diena – tai toks pratybų etapas, kai yra aktyvuota strateginė vadavietė ir šiandien Lietuvos Respublikos prezidentą turime ne kaip svečią, bet kaip šių pratybų dalyvį ir pagrindinį sprendimų priėmėją“, – kalbėjo V. Rupšys.
„Tikrai buvo galimybė diskutuoti labai aktualiais klausimais, kas susiję su strateginiais sprendimais. (...) Džiugu, kad galiu pasakyti, jog tikrai pavyko mums sinchronizuoti tiek strateginės vadavietės, tiek vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vadavietės, tiek taktinių vadaviečių veiklą, užtikrinti informacijos apsikeitimą, valdymą ir vadovavimą“, – pridūrė kariuomenės vadas.
Primenama, kad lygiagrečiai su NATO sąjungininkais Lietuvoje vykstančiose didžiausio masto pratybose „Perkūno griausmas 2024“ Lietuvos kariuomenė ir visos valstybės institucijos treniruojasi perėjimą iš taikos į karo metą, pereinant visus etapus ir nuosekliai atliekant būtinus veiksmus.
Mokymuose treniruojami komendantai, jiems formuojami komendantiniai vienetai, vykdoma materialiojo turto rekvizavimo treniruotė, Vilniaus Viršuliškių ir Aukštųjų Panerių bei Kauno Palemono rajonuose įvesta mokomoji komendanto valanda, skelbia kariuomenė.
ELTA primena, kad didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų NATO pradėjo šių metų sausį. Kaip skelbta anksčiau, pratybos skirtos imituoti NATO atsaką į tokio varžovo, kaip Rusija, puolimą. Jose dalyvaus 50 laivų, 80 orlaivių ir daugiau kaip 1 100 kovos mašinų. Kariniai manevrai vykdomi NATO pertvarkius savo gynybą po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.
