Dar galima suskubti teikti paraiškas dėl augalų draudimo nuo stichinės sausros įmokų dalinio kompensavimo – jos priimamos nuo kovo 1 iki birželio 30 d. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“. Šiam paraiškų kvietimui skirta 235 461 Eur. Kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba birželio 9 d. pranešė, kad stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – nustatyta Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų teritorijose. Jei sausra tęsis, nelaimės apimtos teritorijos tik plėsis.
Parama nepaisant to, ar buvo draudiminis įvykis
Paramos draudimo nuo stichinės sausros įmokų kompensavimui gali prašyti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys, užsiimantys augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste ir savo vardu įregistravę valdą arba ūkininko ūkį.
Pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir augalus nuo sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos, bet neviršijant atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų didžiausiųjų draudimo įmokos įkainių pagal augalų rūšis 1 ha deklaruoto ploto.
Svarbu tai, kad kompensacija už draudimo įmoką skiriama, nepaisant to, ar įvyko draudžiamasis įvykis, ar ne, t. y. ūkininkui parama mokama nepriklausomai nuo to, ar buvo patirta žala dėl nepalankių gamtos stichijų, ar jų nebuvo.
Stichiniai reiškiniai klupdo ūkius
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas Seimo kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėdamas apie šių metų derlių sakė, kad, esą, jau „akivaizdu“, jog grūdų ir rapsų – pagrindinių šalies žemės ūkio segmentų – derlius bus mažesnis.
Matant, kiek Lietuvoje per pastaruosius pusantro mėnesio iškrito kritulių bei stebint kitos savaitės prognozes, kertiniu momentu drėgmės labai trūksta“, – tvirtino T.Povilauskas.
„Dabar turbūt tik klausimas, kiek šiais metais tas grūdų ir rapsų derlius bus mažesnis nei prieš metus ir kokia bus kokybė“, – tęsė jis.
Tad nenuostabu, nes stichiniai meteorologiniai reiškiniai gali parklupdyti modernius ir konkurencingus ūkius, kuriais Lietuva didžiuojasi. O tokie reiškiniai dėl klimato kaitos tik dažnėja ir stiprėja. Todėl vis daugiau žemdirbių supranta, kaip svarbu yra drausti augalus ir pasėlius, siekiant išvengti didžiulių ir pražūtingų nuostolių. T.Povilauskas dar pastebėjo, jog mažesnis derlius reikš mažesnes pajamas ne tik ūkiams, bet ir kitiems grūdų tiekimo grandinės dalyviams.
„Mažiau derliaus reiškia mažiau darbo elevatoriams, transportininkams, vežantiems sausumos transportu, geležinkeliais. Mažiau darbo turi uostas, nes mažiau grūdų yra krauti“, – pažymėjo ekonomistas.
Veiksmingai suvaldyti šias rizikas padeda 2014–2020 m. KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“parama. Ja pasinaudoja tūkstančiai žemdirbių.
Atkreiptinas dėmesys, kad priemonė yra labai patraukli dėl kompensavimo intensyvumo. Štai analogiškų augalų ir pasėlių draudimo priemonių kompensavimo intensyvumas tokiose Europos Sąjungos valstybėse, kaip Slovakija Vokietija, Ispanija, Čekija, Slovėnija, siekia 50 proc., Austrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Vengrijoje šis rodiklis sudaro 65 proc. O Lietuvoje augalus ir pasėlius apsidraudusiems ūkininkams kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmonei sumokėtų draudimo įmokų.
Pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ buvo skirta 15,8 mln. Eur paramos lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto. Jau patvirtintos 5 228 paraiškos , išmokėta paramos suma – 16,8 mln. Eur.
Dokumentai teikiami savivaldybei
Draudimo sutartis su draudimo bendrove turi būti pasirašyta iki pateikiant paramos paraišką savivaldybei, kurioje įregistruota žemės ūkio valda. Visa mokėtina draudimo įmoka turi būti sumokėta po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.
Pareiškėjas savo produkciją nuo sausros rizikų turi būti apdraudęs šiomis sąlygomis:
pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai dėl sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų kalendorinių metų laikotarpio produkcijos;
draudimo sutarties galiojimo laikotarpis – vieneri vegetaciniai metai.
Aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas ūkis, vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą (t/ha). Ši informacija skelbiama Lietuvos statistikos departamento svetainėje.
Paramos paraiškos ir susiję dokumentai teikiami savivaldybei, kurioje įregistruota žemės ūkio valda. Galima siųsti elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus el. paštu, taip pat pristatyti asmeniškai ar per įgaliotą asmenį (kiekvienas lapas turi būti pasirašytas pareiškėjo parašu).
Paraiška pateikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas.
Pareiškėjas teikia vieną paramos paraišką daliai draudimo įmokų kompensuoti pagal vieną draudimo sutartį vienam vegetacijos laikotarpiui. Teikiamų paramos paraiškų skaičius neribojamas.
Skatinama tarpusavio pagalbos sistema
Pasėlių, augalų ir ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalinio kompensavimo priemonė yra numatyta ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) – tam suplanuota 12 mln. Eur.
Siekiant suvaldyti ne tik su klimato kaita ir stichiniais gamtos reiškiniais susijusias, bet ir dėl įvairių krizių – pavyzdžiui, energetikos, pieno ir kt. – iškylančias rizikas, iššūkius dėl žemės ūkio specifikos – sezoniškumo, žaliavų kainų kintamumo, nepakankamo verslo lankstumo ir kt., 2023–2027 m. Strateginiame plane išskirta priemonė, kuri turėtų paskatinti žemdirbius kurti Žemės ūkio rizikos valdymo (Savitarpio pagalbos) fondus. Apie tokių fondų reikalingumą ir svarbą aktyviai diskutuojama ir ES, ir Lietuvoje.
Tai yra savanoriška žemės ūkio veiklos subjektų tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti. Jos paskirtis – nuostolius patyrusių fondo narių pajamų stabilizavimas, kompensuojant patirtų nuostolių dalį. Naudos gavėjai – rizikos valdymo fondui priklausantys ūkininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys), užsiimantys žemės ūkio veikla.
Rizikos valdymo fondus gali įkurti ne mažiau kaip penki žemės ūkio veiklos subjektai. Tai gali būti ir kooperatyvas, kuris įkurtų rizikos fondą kaip atskirą juridinį asmenį ir panaudotų jau turimą administravimo bei apskaitos patirtį.
Kokioms išlaidoms teikiama parama? Pirmiausia remiamos tiesiogiai su fondo veikla susijusios administracinės išlaidos, kurios negali viršyti 200 000 Eur sumos per trijų metų laikotarpį (de minimis) bei 20 proc. sukauptų fondo lėšų, skirtų išmokėti fondo nariams kaip finansinės kompensacijos (atitiktis šiam kriterijui įvertinama praėjus trims metams po sprendimo skirti paramą), išmokamos pagal tokią tvarką: ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur pirmaisiais veiklos metais ir ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur antraisiais veiklos metais, o trečiaisiais veiklos metais – ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur.
Taip pat parama teikiama iki 70 proc. įnašo į pradinį pasirašytąjį kapitalą, skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 000 Eur vienam fondo nariui.
Dar remiama iki 70 proc. išlaidų, išmokėtų fondo nariams kaip finansinės kompensacijos tik tuo atveju, kai atskiro fondo nario pajamų sumažėjimas viršija 20 proc. jo vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų (taikomas laikotarpis nustatomas Fondo veiklos taisyklėse).
Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į visą jau gautą paramą įnašui ir bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų įnašų į pasirašytąjį kapitalą bei finansinėms kompensacijoms skirtų išlaidų.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt
