Iki birželio 30 d. dar galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Projektams įgyvendinti šiam paraiškų teikimo etapui skirta 36 945 Eur paramos lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Grūdininkų kooperatyvas jau pateikė paraišką pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ ir prašė paramos ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui.
„Paraiška buvo patvirtinta, bet mes jos nepasirašėme, nes pasiryžome teikti patobulintą projektą ir prašyti didesnės paramos. Kitaip tariant, padidinome projekto vertę ir tikimės, kad paraiška bus patvirtinta“, – sakė kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ vadovas Aldas Gedvila.
Jis pasakojo, kad į kooperatyvą susivieniję ūkininkai viliasi, jog ankštinių kultūrų perdirbimas turi geras perspektyvas. Tai paranku ne tik dėl žaliavos realizacijos, bet ir dėl tvarios žemdirbystės – ankštinės kultūros labai tinka sėjomainai, gerina dirvožemį.
„Šiaurės aruodai“ jau yra pasinaudoję 2014–2020 m. KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ paramos lėšomis ir investavę į grūdų apdorojimo ir sandėliavimo technologijas.
Ši sritis skatintina, nes viena iš silpnų Lietuvos žemės ūkio vietų yra tai, kad mes jau puikiai mokame užauginti žaliavą, tačiau iki šiol ją ir eksportuojame, taip nesukurdami didesnės pridėtinės vertės viename hektare. Norint tą keisti yra tik vienas kelias – perdirbimas ir savo produkcijos eksportas.
Kas gali teikti paraiškas
Pažymėtina, kad ši veiklos sritis orientuota į juridinius asmenis, kurie užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, arba žemės ūkio veikla ir perdirba dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla.
Parama skiriama ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui (išskyrus augalininkystės produkcijos perdirbimą ir (arba) rinkodarą, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimą, įskaitant ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimą ir (arba) rinkodarą, kai investuojama į malybos produkcijos, kruopų, konservuotų, šaldytų ar kitaip apdirbtų gaminių, sėklų, negranuliuotų kombinuotųjų ir nekombinuotųjų pašarų (siloso, šienainio ir pan.) produktų gamybą).
Taip pat remiamas vaisių, uogų, daržovių, mėsos, pieno, augalininkystės produkcijos perdirbimas ir (arba) rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas. Be to, parama skiriama ir kitų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimui ir (arba) rinkodarai, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimui; trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų perdirbimui ir (arba) rinkodarai.
Jeigu pareiškėjas planuoja perdirbti ankštinius ir baltyminius augalus – tokiam projektui suteikiama 20 balų. Papildomi balai skiriami, kai paramos siekia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas.
Didins konkurencingumą
Žemės ūkio produktų perdirbimui, rinkodarai ir plėtrai iš viso KPP laikotarpiu skirta apie 110,2 mln. Eur paramos, patvirtintos 134 paraiškos, patvirtinta suma – 93,2 mln. Eur.
Parama žemės ūkio produktų perdirbimui didina žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencingumą ir sudaro sąlygas kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, o vartotojams suteikia galimybes pasirinkti geresnės kokybės vietoje pagamintą maistą.
Ši parama ženkliai prisidėjo prie įmonių konkurencingumo didinimo, nes lėšos buvo skiriamos žemės ūkio produktams perdirbti, inovacijoms, naujoms technologijoms bei procesams diegti siekiant sukurti naujus, geresnės kokybės produktus.
Kokios galimos didžiausios investicijos
Kai vykdoma ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimo veikla pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“, parama vienam projektui negali viršyti 5 mln. Eur, o kai vykdoma kitų žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veikla – vienam projektui negali viršyti 3 mln. Eur.
Įgyvendinant kolektyvines investicijas, suma vienam projektui negali viršyti 6 mln. Eur. Kolektyvinėmis investicijomis laikomos pripažintų žemės ūkio kooperatyvų įgyvendinamos investicijos, kurių rezultatais bendrai naudojasi paramą gavusio pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariai).
Žinotina, kad paramos dydis vienam juridiniam asmeniui ir susijusiems asmenims – iki 5 mln. Eur pagal šią priemonę 2014–2020 m. laikotarpiui, o vienam juridiniam asmeniui ir susijusiems asmenims, kai įgyvendinamos kolektyvinės investicijos, – iki 10 mln. Eur.
Juridiniams asmenims, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomos nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos reglamento nuostatos – 200 tūkst. Eur vienam projektui ir iki 5 mln. Eur pagal šią priemonę 2014–2020 m. laikotarpiui.
Paramos intensyvumas – 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).
Į ką orientuotas Strateginis planas
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) yra numatytos dvi priemonės, susijusios su žemės ūkio produktų perdirbimu: „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“ ir „Investicijos į bioekonomikos verslus (subsidijos)“.
Finansinei priemonei SP 2023–2027 m. skirta 10 mln. Eur, o maksimali paskolos suma – 1 mln. Eur. Paskolos trukmė – iki 5 metų.
Veiklą pradedančioms įmonėms, veikiančioms iki 3 metų, arba įmonėms, atitinkančioms mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) statusą, paranku tai, kad paskola gali būti derinama su subsidijos elementu – iki 40 proc. daliniu paskolos nurašymu, jei paramos gavėjas pasiekia nustatytus veiklos rodiklius.
Finansavimo gali kreiptis juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu.
Investicijas į bioekonomikos verslus remiančia priemone siekiama paskatinti žemės ūkio produktų perdirbimą į aukštos pridėtinės vertės produktus. Subsidijos bus teikiamos gamybinėms investicijoms į inovatyvius bioekonomikos verslus, jau veikiančių gamybinių pajėgumų modernizavimui ir visiškai naujų produktų kūrimui, perdirbant žemės ūkio produkciją į maistui skirtus produktus, pašarus bei tarpinius produktus, kurie gali būti panaudojami tolesnėse gamybos grandyse maisto ar kituose pramonės sektoriuose.
Priemonei numatyta skirti 50 mln. Eur, vidutinė projekto vertė – 5 mln. Eur. Paramos intensyvumas: 20 proc. – didelėms įmonėms (t, y. neturinčioms mažos -vidutinės įmonės statuso); 50 proc. – labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Paramos gali prašyti juridiniai asmenys, užsiimantys arba ketinantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo veikla.
Pagrindinis skirtumas tarp besibaigiančio KPP ir naujojo SP laikotarpio priemonių yra tas, kad 2023–2027 m. parama skiriama, tik kai investuojama į technologijas, kuriomis žemės ūkio produktai perdirbami į aukštos pridėtinės vertės produktus, skirtus maistui ar tolimesniam panaudojimui.
Be to, numatomi gaminti produktai turės būti inovatyvūs Lietuvos mastu arba tokiu mastu inovatyvios turės būti jų gamybai taikomos technologijos.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt
