Parama investicijoms į žemės ūkio valdas – viena populiariausių ūkiams modernizuoti

Paramai investicijoms į žemės ūkio valdas lėšos numatytos ir artimiausiems metams, įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP). Jame šiai paramai numatyta skirti 230 mln. Eur, iš kurių 30 mln. Eur suplanuota paskoloms. Tai yra ir viena populiariausių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonių.

„Shutterstock“ nuotr.
„Shutterstock“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 16, 2023, 3:33 PM

Kam teikiama SP parama

Parama ūkių plėtrai bus teikiama pagal SP intervencines priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“.

Rugpjūčio – rugsėjo mėn. numatoma priimti paraiškas paramai tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas. Į paramą galės pretenduoti ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis (VED) bus nuo 30 001 Eur. Bus remiamas mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų įrengimas, biodujų jėgainių įrengimas gyvulininkystės ūkiuose, ūkinių gyvūnų gerovės užtikrinimo technologijų įdiegimas.

Numatoma teikti investicinę paramą dotacijos (negrąžintinos paramos) forma, taikyti išlaidų kompensavimo būdą, taip pat teikti lengvatinę paskolą. Parama galės dengti nuo 20 proc. iki 65 proc. projekto išlaidų, o kiaulininkystės projektams – iki 80 proc. Planuojama vidutinė paramos suma projektui – 250 tūkst. Eur, paskola – iki 200 tūkst. Eur.

Spalio – lapkričio mėn. ūkininkaujantieji galės pretenduoti į SP numatytą paramą „Investicijoms į žemės ūkio valdas“. Norinčių gauti paramą ūkių VED turės būti nuo 30 001 Eur, bus remiama žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimas gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose.

Parama bus teikiama dotacijos (negrąžintinos paramos) forma, taikomas išlaidų kompensavimo būdas, taip pat teikiama lengvatinė paskola. Parama galės dengti nuo 20 proc. iki 50 proc. projekto išlaidų, jauniesiems ūkininkams, kurie paramos pagal šia priemonę kreipiasi pirmą kartą, – iki 70 proc. Planuojama vidutinė paramos suma projektui sieks 500 tūkst. Eur, paskola – iki 200 tūkst. Eur. Prioritetą planuojama teikti žemės ūkio produktų perdirbimui, inovacijų diegimui , jauniesiems ūkininkams, kolektyvinėms investicijoms, ekologiniams ūkiams.

Spalio – gruodžio mėn. į „Smulkių – vidutinių ūkių plėtrai“ numatytas lėšas galės pretenduoti ūkiai, kurių VED bus nuo 16 001 Eur iki 30 000 Eur. Bus remiama žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimas gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose. Bus teikiama investicinė parama dotacijos (negrąžintinos paramos) forma, taikomas išlaidų kompensavimo būdas.

Parama gali kompensuoti nuo 20 proc. iki 65 proc. projekto išlaidų, jauniesiems ūkininkams, kurie paramą pagal šią intervencinę priemonę gauna pirmą kartą, – iki 80 proc. Planuojama vidutinė paramos suma projektui – 200 tūkst. Eur. Prioritetą skiriant papildomus balus numatyta teikti kolektyvinėms investicijoms, jauniesiems ūkininkams, inovacijoms diegti, ekologiniams ūkiams.

Parama ūkiams modernizuoti didina jų konkurencingumą

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus mentorė Milda Jusienė atkreipė dėmesį, kad KPP priemonė „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ yra svarbi siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos tikslus. Pirmiausia – didinti ūkių gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti diegti inovacijas, gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus. Ji pabrėžė, kad šios priemonės parama yra investicinė ir skirta ūkiams modernizuoti. Šiemet jau buvo vienas kvietimas teikti paraiškas (nuo kovo 1 iki gegužės 2 d.), kuris buvo labai produktyvus. „Pagal šią priemonę visada gaunama daug paraiškų. Per šių metų pavasarinį kvietimą buvo pateikta 412 paraiškų už 87 mln. eurų, o šiam kvietimui skirta 62 mln. eurų. Taigi, konkurencija tarp pareiškėjų tikrai nemenka. Aktyviausi buvo gyvulininkystės sektoriaus pareiškėjai. Vien tik iš mėsinės galvijininkystės sektoriaus paraiškų buvo gauta vos ne dvigubai daugiau, nei skirta lėšų“, – teigė M. Jusienė.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veikla „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ – labai populiari tarp šalies žemdirbių ir svarbi stiprinant jų ūkius ir suteikiant konkurencingumo ir modernumo visam žemės ūkiui. Per 6600 ūkininkų ir žemės ūkio įmonių jau pasirašė paramos sutartis, o pareiškėjams jau išmokėta apie 448,5 mln. Eur investicinių lėšų.

2014–2020 m. laikotarpiu KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklai „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ skirta bemaž 708 mln. Eur, o patvirtinta paramos suma – apie 616,2 mln. Eur.

Pretenduoti į paramą investicijoms į žemės ūkio valdas galėjo tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Minėtam kvietimui pieninės galvijininkystės sektoriui skirta 17 180 tūkst. Eur, mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 17 384,823 tūkst. Eur, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriams – 10 000 tūkst. Eur, kitiems augalininkystės sektoriams – 17 180 tūkst. Eur, o lengvatinėms paskoloms – 12 003,937 tūkst. Eur paramos lėšų.

Kur investuotos KPP priemonės lėšos

ŽŪM Paramos verslui skyriaus mentorė plačiau apžvelgė investicinę paramą į žemės ūkio valdas: „Nuo 2000-ųjų iki 2021 metų iš viso pagal tokią priemonę yra suteikta daugiau kaip 1 mlrd. Eur paramos lėšų, kuriomis yra paremta daugiau kaip 3 mlrd. investicijų vertė, įskaitant ir paramos gavėjų įnašą, modernizuojant ūkius.“

Pasak M. Jusienės, ūkių modernizavimui pareiškėjai galėjo įsigyti naujos žemės ūkio technikos, naujos įrangos, statyti gamybinius pastatus, įsirengti infrastruktūrą: įrengti, remontuoti ir rekonstruoti kelius, susitvarkyti vandentiekį, kanalizaciją, įsirengti vandens gręžinius.

„Įsigyjant naują tvarią žemės ūkio techniką sudaromos visos prielaidos padidinti ūkio konkurencingumą, paskatinti jo ekonominį gyvybingumą, mažinti gamybos savikainą ir didinti pelningumą. Tai tikrai svarbi priemonė žiūrint visos KPP kontekste“, – pabrėžė ŽŪM atstovė.

M. Jusienė teigė, kad vertinant pagal sektorius didžiausia paramos suma nuo 2000 metų iki 2021-ųjų buvo skirta gyvulininkystei – daugiau kaip 500 mln. Eur arba 51 proc. nuo visos šiai priemonei skirtos paramos sumos, apie 38 proc. paramos teko augalininkystei ir apie 10 proc. – sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei.

Išsamesnė informacija – www.nma.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.