Taip pat gali būti, kad Maskva vis dar ketina kištis į JAV rinkimus: FTB direktorius Christopheris Wray praėjusį mėnesį sakė, kad biuras matė „aktyvias rusų pastangas paveikti 2020 m. rinkimus“.
Daugiausiai buvo skleidžiama klaidinga informacija, kuria siekta sumenkinti Joe Bideną. Tačia prėjusią savaitę JAV pareikšti kaltinimai šešiems Rusijos karinės žvalgybos įsilaužėliams priminė apie realią grėsmę.
Tačiau J.Bidenui į paskutines kampanijos dienas žengiant su reikšmingu pranašumu, atrodo, kad Vladimiras Putinas stengiasi apdrausti savo statymus. Rusijos prezidentas aiškiai atsisakė sustiprinti nepagrįstus D.Trumpo teiginius apie J.Bideno sūnų Hunterį ir jo ryšius Ukrainoje bei pabrėžė, kad juose „nemato nieko nusikalstamo“.
Be to, V.Putinas atkreipė dėmesį į galimą bendrą sutarimą su demokratais dėl socialdemokratinės ideologijos ir ginklų kontrolės klausimo.
Rusijos lyderis ir buvęs viceprezidentas vienas kitą pažįsta gana gerai, nors jų santykiams ir trūksta šilumos, kuri, D.Trumpo teigimu, įtvirtina jo ryšį su V.Putinu.
„Aš žiūriu į jūsų akis ir nemanau, kad turite sielą, – anot žurnalo „New Yorker“, D.Bidenas tai 2011 m. pasakė V.Putinui. – Jis pažiūrėjo į mane, nusišypsojo, ir atsakė: „Mes suprantame vienas kitą.“
Šių rinkimų kampanijos metu J.Bidenas neapsistojo ties daug kartų kalbėtomis temomis, tokiomis kaip švelnus D.Trumpo požiūris į V.Putiną ar Kremliaus kišimasis į rinkimus. Iš dalies tai daryta dėl to, kad didesnis dėmesys skiriamas koronavirusui ir J.Bideno komanda mano, kad rinkėjams jau nusibodo klausytis apie Rusiją.
„Šiuo metu svarbiausios Amerikos rinkėjų problemos yra D.Trumpo netinkamas elgesys pandemijos akivaizdoje, ekonomika ir nacionalizmo pavojai. Rusijos kišimasis į 2016 m. rinkimus daugeliui atrodo labai tolimas“, – teigė ir toliau ryšį su kampanija palaikantis buvęs J.Bideno užsienio politikos patarėjas Michaelas Carpenteris.
Taip pat tikėtina, kad Rusija niekada nebuvo ta problema, kuri negalėtų leisti kažkuriam kandidatui laimėti: D.Trumpo šalininkai kaltinimus laiko netikrais, o jo oponentai savo dėmesį skiria kitoms problemoms.
„Rusija yra žiniasklaidos ir Vašingtono problema. Mano studentams nerūpi Rusija, jie rūpinasi dėl „Black lives matter“ ir „MeToo“ judėjimų“, – teigė Niujorko Naujosios mokyklos tarptautinių santykių profesorė Nina Krushcheva.
Be to, jei Maskva išties padėjo D.Trumpui patekti į Baltuosius rūmus, nepaisant asmeninių pagyrų V.Putinui, jų vadovas per pastaruosius metu nedaug ką padarė, kad pagerintų dvišalius santykius.
Tačiau Kremlius vertina jo panieką vakarietiškiems aljansams ir tiesmukam „Amerika yra svarbiausia“ požiūriui. Tai gali paaiškinti, kodėl Kremlius norėtų, kad D.Trumpas laimėtų antrą kadenciją.
„V.Putinas ir žmonės, esantys aplink jį, mėgsta D.Trumpą todėl, kad jis puikiai tinka prie jų pasaulėžiūros. Jis puikiai iliustruoaj jų logiką, kad pasaulis tolsta nuo liberalių vertybių ir daugiašališkumo“, – sakė Rusijos tarptautinių santykių tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas.
Jis teigia, kad V.Putinas nuoširdžiai nesupranta tokių politikų kaip Angela Merkel ar Emmanuelis Macronas ir mano, kad jų kalbos apie vertybes yra tuščios ir ciniškos, tačiau su D.Trumpu jis jaučiasi visiškai kitaip.
A.Kortunovas teigia, kad vyrai „dalijasi bendru požiūriu ir tarptautinių institucijų skepticizmu, akcentuoja suverenumą ir jausmu, kad diskusijos apie vertybes yra tik veidmainystė“.
V.Putinas šio mėnesio pradžioje atkreipė dėmesį į J.Bideno „aštrią antirusišką retorikos istoriją“ ir supriešino ją su D.Trumpo dažnai išreiškiamu noru gerinti ryšius su Maskva.
„Bideno požiūris į Rusiją apims dialogą dėl ginklų kontrolės, strateginio stabilumo, krizių valdymo ir rizikos mažinimo“, – teigė M.Carpenteris. Jo nuomone, nereikėtų supaprastinti Rusijos politiką iki juodai-baltos.
A.Kortunovas sakė, kad Rusija, kitaip nei Vokietija, Izraelis ar Kinija, yra privilegijuotoje padėtyje, nes rinkimų rezultatas greičiausiai turės labai mažai įtakos dvišaliams santykiams.
„Bet bloga žinia yra, kad taip yra todėl, kad blogai bus bet kuriuo atveju. Beveik viskas, ką galima sulaužyti, jau yra sulaužyta“, – sakė jis.
Rusijos valstybinio turto fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas, kuris, kaip pranešama, buvo neformalių kontaktų su D.Trumpo aplinkos nariais tarpininkas po jo pergalės 2016 m., atsisakė pasakyti, kuri kandidatą palaiko.
Tačiau jis teigė, kad bet kuriuo atveju yra sunku įsivaizduoti, kaip viskas galėtų pablogėti.
„Mes esame žemiausiame taške per visą JAV ir Rusijos santykių istoriją, todėl smukti dar žemiau būtų sunku“, – sakė jis.
Rusija vis dar atmeta visus kaltinimus dėl kišimosi į 2016 m. rinkimus, nesvarbu, ar kalbama apie įsilaužimą į demokratinių partijų serverius, ar interneto trolių armijas, keliančias bėdas „Facebook“ ir „Twitter“.
Šiuo metu ir vėl atsiranda naujų kaltinimų dėl Rusijos bandymų padaryti įtaką JAV politikai. Tačiau dabar tam skiriama gerokai mažiau dėmesio. Manoma, kad taip yra dėl dezinformacijos, sklindančios iš Baltųjų rūmų, kuri Rusijos bandymus padaro tik mažu lašeliu jūroje.
„Šiuose rinkimuose didžiausia grėsmė nėra Rusija. Tai – mes“, – teigė buvusi buvusi JAV nacionalinio saugumo tarybos pareigūnė Fiona Hill.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
