Šis žingsnis, kuris trukdys atnaujinti oficialius dokumentus užsienyje, netruko sulaukti kritikos.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija „paskelbė laikinai sustabdanti naujų prašymų dėl konsulinių paslaugų priėmimą“ vyrams nuo 18 iki 60 metų. Ji padarė išimtį dokumentams, kurie leistų jiems grįžti į Ukrainą.
Ši priemonė greičiausiai įpareigos Ukrainos vyrus dėl įprastų administracinių procedūrų vykti į Ukrainą, kai anksčiau jas buvo galima atlikti užsienyje.
Nurodoma, kad toks sprendimas taip pat yra susietas su mobilizacijos įstatymu, kuris turi įsigalioti gegužės 18 d.
Įstatymu siekiama iš esmės pertvarkyti mobilizacijos sistemą, be kita ko, sugriežtinant bausmes šaukimo į kariuomenę vengiantiems asmenims ir priverčiant vyrus nuolat atnaujinti savo karinę registraciją.
Ministerija teigė, kad konsulinių paslaugų teikimo sustabdymas buvo reikalingas „techniniams klausimams“, susijusiems su naujojo teisės akto įgyvendinimu, išspręsti.
Ji teigė, kad vyrai galės naudotis konsulinėmis paslaugomis, kai įstatymas įsigalios ir „atnaujinus jų karinę registraciją“.
„Ukrainos piliečiai vyrai nuo 18 iki 60 metų, turintys galiojančius karinės registracijos dokumentus, galės naudotis visomis konsulinėmis paslaugomis“, – teigiama pranešime.
„Pareigos tėvynei“
Nuo invazijos pradžios Ukrainos vyrams buvo draudžiama išvykti iš šalies, išskyrus kelias išimtis. Tačiau kai kurie gyveno svetur dar prieš prasidedant karui, o Ukrainos žiniasklaida apskaičiavo, kad dar tūkstančiai žmonių iš šalies pabėgo nelegaliai.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kiek anksčiau įspėjo, kad „buvimas užsienyje neatleidžia piliečio nuo pareigų tėvynei“. Jis ragino imtis „teisingų“ priemonių dėl „šaukiamojo amžiaus vyrų Ukrainoje ir užsienyje“.
Vis dėlto, šios naujienos sutiktos su tam tikra kritika ir susirūpinimu. Kai kurie visuomenės veikėjai perspėjo, kad ji duos priešingą rezultatą.
„Tai nepaskatins į užsienį išvykusių vyrų grįžti į Ukrainą ir kariauti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė buvęs teisingumo ministro pavaduotojas Sergejus Petuchovas.
Ekonomistas Sergejus Fursa šias priemones pavadino „kerštu“ ir apkaltino vyriausybę veikiant iš „populizmo“, dėl kurio kyla pavojus „suskaldyti visuomenę“.
Helsinkio grupės padalinio Ukrainoje vadovas Oleksandras Pavličenka pažymėjo, kad šis žingsnis gali neigiamai paveikti Kijevo reputaciją užsienyje.
Nuo praėjusių metų pabaigos Kijevas užleido kai kurias pozicijas Rusijos pajėgoms, nes susiduria su su darbo jėgos trūkumu ir negavo Vakarų sąjungininkų labai reikalingos pagalbos.
Ukrainos vyriausybei prireikė kelių mėnesių, kad priimtų mobilizaciją palengvinantį įstatymą.
Tačiau įstatymų leidėjai sulaukė kritikos dėl to, kad atsisakė nuostatos, kuri būtų leidusi kariams, kariavusiems ilgiau nei 36 mėnesius, grįžti namo.
