Birželio 23-28 dienomis Lietuvos širdyje, Kaune, turėjo vykti tikrų tikriausia krepšinio šventė, kurioje spindėti buvo pasiruošęs ir pats Luka Dončičius. Tiesa, „Dallas Mavericks“, Slovėnijos rinktinės ir NBA lygos žvaigždę Lietuvos sirgaliai galės išvysti 2021 m. vasarą.
Tarptautinio olimpinio komiteto sprendmas Lietuvos rinktinės trenerį Darių Maskoliūną turėjo ir nuliūdinti, ir pradžiuginti.
Traumos iš ritmo išmušė Kauno „Žalgirio“ gynėją Marių Grigonį ir Milano „Olimpia“ aukštaūgį Artūrą Gudaitį, kurie potencialiai galėjo užpildyti rinktinės dvyliktuką.
Be to, pirmasis 2021 m. Europos čempionato atrankos langas parodė, kad „Žalgirio“ treneriui D.Maskoliūnui prireiks laiko, kol jo treniravimo filosofiją perims rinktinės žaidėjai.
Laiko reikės ir minėtiems žaidėjams, kol jie galiausiai sugrįš į tinkamą sportinę formą, ir apie rinktinę svajojančiam jaunimui. Lrytas.lt apžvelgia artėjančių metų perspektyvą: kaip keisis rinktinės veidas?
Laikas išsigydyti traumas
25-erių 198 cm ūgio gynėjas M.Grigonis be krepšinio praleido jau keturis mėnesius. Gynėjas pėdos traumą patyrė lapkričio pabaigoje, tačiau atsakymų, apie jo tikslią grįžimo datą, negalėjo pasakyti ir komandos treneris Šarūnas Jasikevičius.
Jei krepšininkas vis dėlto šį sezoną dar būtų grįžęs į rikiuotę, atakuojančiui gynėjui vos per keletą mėnesių reikėtų įgauti bent jau optimalią sportinę formą.
Dabar, kai olimpiada nukelta metams, o vasarą nevyks joks krepšinio čempionatas, M.Grigonis turi papildomus metus sugrįžti į savo geriausią formą.
Panašią situaciją išgyvena ir 26-erių 208 cm ūgio A.Gudaitis. Žaidėjas dėl traumos praleido 2019 m. pasaulio čempionatą, tačiau vos ją išsigydęs, vėl buvo priverstas stabdyti sezoną.
Puolėjas dėl riešo traumos iš rikiuotės iškrito praėjusių metų lapkritį. Praleidęs 6 Eurolygos turus, jis galiausiai sugrįžo į rikiuotę, tačiau jo žaidimo kokybė buvo akivaizdžiai kritusi.
Be to, lietuvis prarado pozicijas ir komandoje, kur jo vietą užėmė neblogai rungtyniavęs amerikietis Kalebas Tarczewskis.
„Vienas iš gerų momentų, kuomet krepšinį sukaustė stagnaciją, yra tai, kad žaidėjai gali susitvarkyti savo sveikatos reikalus, – portalui lrytas.lt pasakojo krepšinio specialistas Rūtenis Paulauskas.
Laikas gydo žaizdas, kurių rinktinėje yra ne viena.
Atsisveikinkite su veteranais
36-ąjį gimtadienį balandį švęsiantis Paulius Jankūnas, 34-erių R.Seibutis, 35-erių Jonas Mačiulis ir 33-ejų Mantas Kalnietis dar 2019 m. vasarą Kinijoje kovėsi pasaulio krepšinio čempionate.
Laisvuoju agentu tapęs M.Kalnietis ir Atėnų AEK puolėjas J.Mačiulis vasarį atstovavo rinktinei ir atrankoje į 2021 m. Europos čempionatą, kuris, ko gero, kelsis į 2022 metus.
P.Jankūnas tikriausiai ir pats didelių ambicijų atstovauti rinktinei jau nebeturi. R.Seibutis sezoną praleido be krepšinio, o šią vasarą jam sueis 35-eri.
Atakuojančio gynėjo pozicijoje tvirtai jaučiasi M.Grigonis, kuriam puikiai talkina per dvi pozicijas galintis žaisti žalgirietis Lukas Lekavičius.
Sparčiai tobulėja ir Vilniaus „Ryto“ puolėjas Arnas Butkevičius bei Berlyno ALBA krepšininkas Rokas Giedraitis, kurie taip pat gali rungtyniauti atakuojančio gynėjo pozicijoje.
Tad tiek P.Jankūnui, tiek R.Seibučiui dar vieneri metai senyn, ko gero, užvers rinktinės duris.
J.Mačiulis visada spinduliuoja energija ir noru žaisti rinktinėje, tačiau papildomi metai veteranui taip pat nebus naudingi.
D.Maskoliūnas trečiojo ir ketvirtojo numerio pozicijoje galinčių žaisti žaidėjų sąraše turi ne vieną pavardę. Čia rikiuojasi kur kas jaunesnis 28-erių Edgaras Ulanovas ir 30-ies Mindaugas Kuzminskas.
Žinoma, šie krepšininkai smagiau jaučiasi, kuomet rungtyniauja lengvojo krašto pozicijoje, tačiau komandai gali padėti ir žaisdami ketvirtuoju numeriu.
Bėgant metams, J.Mačiulio pranašumai prieš varžovus mažėja, tačiau krepšininkas gali vis dar įtikinamai cementuoti gynybą. Tiesa, lygiai taip pat sėkmingai ginasi ir žalgirietis E.Ulanovas.
J.Mačiulio atstovavimas olimpinėje rinktinėje kelia klausimų.
„Viskas spręsis per artėjantį sezoną. Klubuose vyks daug pokyčių. Jų biudžetai trauksis 30, 50 ar 70 procentų. Vyresni žaidėjai turės priimti nelengvą sprendimą, ar jie sutinka žaisti už trečdalį praėjusio sezono atlyginimo, ar jiems metas baigti karjerą“, – prognozuoja R.Paulauskas.
Statistinėse grafose J.Mačiulio indėlis tampa vis mažesnis.
Atrankos mače su belgais krepšininkas dažniau skėsčiojo rankomis, nei efektyviai užbaiginėjo atakas. Per dvejas rungtynes krepšininkas vidutiniškai pelnė po 3,5 taško, atkovojo tiek pat kamuolių ir rinko 5 naudingumo balus.
D.Maskoliūnas bandė ir žemą penketą, kuriame J.Mačiulis įsitaisydavo ketvirtojo ar net penktojo numerio pozicijoje. Galbūt šioje karjeros stadijoje žaidėjui šios pozicijos yra parankesnės, tačiau didelės naudos iš šio žaidėjo tikėtis, ko gero, nebegalime.
Krasnodaro „Lokomotiv“ komandoje sezoną praleidęs M.Kalnietis yra neabejotinas rinktinės veidas.
Komandos kapitonas rinktinėje žaidžia su papildomu užsidegimu. Žinoma, dar vieneri metai jo fizinei būklei jėgos nepridės, tačiau kauniečiui noro, atstovauti savo šaliai, neturėtų sumažėti.
Atsižvelgiant į įžaidėjų situaciją Lietuvos krepšinio rinkoje, M.Kalnietis olimpinėje atrankoje turėtų žaisti, priešingai nei P.Jankūnas, R.Seibutis ar J.Mačiulis.
Bręstantis potencialas
19-metis 193 cm ūgio „Žalgirio“ gynėjas Rokas Jokubaitis įrodinėja, kad yra pasiruošęs žengti žingsnį į priekį, ir papildomi metai jam turėtų būti labai naudingi.
Simboliška, bet kovo 8-ąją, paskutinėse LKL sezono rungtynėse, R.Jokubaitis surengė geriausią savo sezono pasirodymą. Gynėjas į Utenos „Juventus“ (91:82) krepšį suvertė 19 taškų, atliko 7 rezultatyvius perdavimus, atkovojo 2 kamuolius ir surinko 23 naudingumo balus.
Kas žino, kokius rezultatus krepšininkas dar būtų pademonstravęs per likusią sezono dalį, tačiau akivaizdu, kad jo sportinė forma augo.
Žalgirietis vasario mėnesį debiutavo ir Lietuvos rinktinėje, kurią vedė į pergalę mače su Čekija (97:89). Krepšininkas pelnė 7 taškus, atliko 6 rezultatyvius perdavimus, atkovojo 3 kamuolius ir surinko 8 naudingumo balus.
LKL lygoje žaidėjas per rungtynes rinko po 7,4 taško, atkovojo 2,1 kamuolio, atliko 2,6 rezultatyvaus perdavimo ir rinko 8,8 naudingumo balo.
Žvelgiant į jo potencialą, R.Jokubaitis, ko gero, būtų užlipęs ant LKL apdovanojimų pakylos, kaip geriausias jaunasis lygos žaidėjas.
„Reikia džiaugtis, kad atsirado toks tipiškas įžaidėjas. Be to, jis moka labai daug, jis turi ir ne pagal amžių demonstruojamą pasitikėjimą. Įžaidėjas yra geras tada, kai šalia savęs turi gerus partnerius.
Taip, kaip dabar R.Jokubaitis gali žaisti su aukštaūgiais, pagal žaidimo logiką, galima labai daug nuveikti“, – gynėjo stiprybes išskyrė R.Paulauskas.
Panašių žaidėjų galima rasti ir daugiau.
Klaipėdos „Neptūno“ puolėjas 21-erių 207 cm ūgio Gytis Masiulis antrą sezoną paeiliui demonstravo solidų žaidimą tiek LKL, tiek FIBA Čempionų lygoje. Be to, neblogą sezoną sužaidė ir kitas 22-iejų 204 cm ūgio „Neptūno“ puolėjas Tadas Sedekerskis bei Bilbao „Basket“ (Ispanija) komandoje rungtyniaujantis taip pat 22-iejų 205 cm ūgio Arnoldas Kulboka.
Visi šie žaidėjai sudaro potencialią konkurenciją ir minėtam veteranui J.Mačiuliui.
Neatsakyti klausimai
Dar vieneri papildomi metai turėtų padėti atsakyti ir į daugiau klausimų. 29-erių 213 cm ūgio D.Motiejūno pasirodymas rinktinėje sukėlė dar vieną diskusijų audrą, ar Kinijoje rungtyniaujantis krepšininkas dar gali padėti rinktinei.
D.Motiejūnas buvo rezultatyvus, jį sunkiai stabdė varžovai, tačiau į akis krito tragiškas krepšininko fizinis pasiruošimas.
Lyg meškinas po žiemos miego, jis bandė perbėgti iš puolimo į gynybą. Bėgimas ristele atrodė toks sunkus, kad D.Motiejūnui kartais net nekilo rankos siekti kamuolio.
Gynyboje Šanchajaus „Sharks“ legionierius klaidžiojo tarp varžovų, o didžiausia bėda tapo žaidimas du prieš du, kuriuo lengvai atakavo tiek belgai, tiek čekai.
„Ačiū jam, kad atvažiavo, – vasario pabaigoje pareiškė D.Maskoliūnas. – Jis tikrai norėjo pasirodyti. Negalima to vertinti vienareikšmiai, nes jis mėnesį nežaidė rungtynių ir didžiąją dalį to laiko gydėsi traumą.
Visi matėte, kokios jis fizinės būklės. Jam buvo sunku suspėti bent kažkokioje gynyboje. Galvoju, kad tai yra 50 proc. D.Motiejūno – gal net mažiau.“
Akivaizdu, krepšininkas per 17,6 min. vidutiniškai pelnė po 13,5 taško, atkovojo po 6 kamuolius ir rinko po 13 naudingumo balų.
Tai buvo trečias rezultatas komandoje. Vis dėlto klausimų dėl jo vietos pagrindinėje rinktinėje, kuri kausis olimpinėje atrankoje, vis dar kyla.
Su tokiu fiziniu pasirengimu, kokį rodo kol kas, D.Motiejūnas neturi jokių šansų rungtyniauti sunkiojo krašto pozicijoje, o vidurio puolėjo pozicijoje turime ir Joną Valančiūną, ir Domantą Sabonį. Taip pat yra ir minėtas A.Gudaitis bei neblogai pasirodęs Prienų „Cbet“ žaidėjas Laurynas Birutis.
Klausimu lieka ir „New York Knicks“ puolėjo Igno Brazdeikio ateitis. 21-erių 198 cm ūgio Kanados lietuvis pateikė prašymą dėl gimtosios šalies pilietybės suteikimo, tačiau kuriame taške pakibo teisiniai reikalai kol kas nėra žinoma.
Be to, nežinia, ar vos devynerias rungtynes NBA sužaidęs krepšininkas yra pajėgus įsitvirtinti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje. Debiutiniame NBA sezone I.Brazdeikis per rungtynes rinko po 1,9 taško.
„Jį reikia bandyti kviesti į rinktinę, be to, suteikti kuo paprastesnes procedūras, kad jis įgautų Lietuvos pilietybę. Žinoma, svarbus ir paties žaidėjo augimas. Jis dar daug dalykų turi išmokti, kitaip suprasti ir stiprėti. Manau, kad rinktinėje jam būtų nelengva, nes jis nėra žaidęs Europoje. Vis dėlto jis turi potencialo“, – mano R.Paulauskas.
Klausimu lieka ir 31-erių 194 cm ūgio Permės „Parma“ (Rusija) klubo žaidėjo Ado Juškevičiaus likimas. Krepšininkas atsisakė šią vasarą padėti rinktinei, tačiau galbūt žaidėjo sprendimas pasikeis per artėjančių metų laikotarpį.
Nors koronaviruso pandemija sustabdė čempionatus, strateginiai krepšinio klausimai toliau sprendžiami. Pasiruoškite, nes 2021 m. vasarą išvysite kitokią Lietuvos krepšinio rinktinę.
