Mokslininkai kuria pigų ir lengvai prieinamą gydymo būdą akių ligai, kuria Lietuvoje kasmet suserga tūkstančiai lietuvių

Ieškodami naujų būdų, kaip gydyti glaukomą, Švedijos Karolinska instituto ir Šv. Eriko akių ligoninės mokslininkai nustatė anksčiau apie jos kilmę anksčiau nežinotų faktų. Naujas tyrimas parodo, kaip metaboliniai neuronų sutrikimai sutampa su padidėjusiu akispūdžiu. Gyvūnų ir ląstelių modeliuose nustatyta, kad gydymas rapamicinu ir piruvatu (galutinis gliukozės produktas) sukuria apsauginį efektą. Tyrimas paskelbtas žurnale PNAS.

Naujas tyrimas parodo, kaip metaboliniai neuronų sutrikimai sutampa su padidėjusiu akispūdžiu.<br>CC0 public domain nuotr.
Naujas tyrimas parodo, kaip metaboliniai neuronų sutrikimai sutampa su padidėjusiu akispūdžiu.<br>CC0 public domain nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2020-12-18 08:00

Glaukoma yra neišgydoma liga, dėl kurios 80 milijonų žmonių visame pasaulyje iš dalies ar visiškai praranda regėjimą. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 10 tūkst. naujų glaukomos atvejų suaugusiesiems ir apie 300 – vaikams iki 18 metų.

Trys pagrindiniai rizikos veiksniai yra amžius, aukštas akispūdis ir genetinė rizika. Vienintelės šiuo metu galimos gydymo strategijos nukreiptos į akispūdį, naudojant akių lašus ar chirurgiją; nepaisant to, vienos akies apakimo rizika vis dar yra didelė.

Ištyrė medžiagų apykaitos sutrikimą

Dirbdami su gyvūnų modeliais, mokslininkai nustatė ląstelių gebėjimą paversti gliukozę į kitas būtinas molekules, iš kurių viena yra piruvatas.

„Mes parodome, kaip glaukoma susijųsi su medžiagų apykaitos sutrikimais šiose ląstelėse“, – sako Pete`as Williamsas, Karolinska instituto Klinikinių neuromokslų skyriaus tyrimų grupės vadovas ir Šv. Eriko akių ligoninės naujos glaukomos laboratorijos vadovas. „Tiksliau, mes parodome, kad yra ryšys tarp aukšto akispūdžio ir mažo piruvato kiekio. Kai davėme piruvato papildą, jis turėjo apsauginį poveikį tiek gyvūnų, tiek ląstelių modeliuose“, – pasakojo tyrėjas.

„Turime atidžiau ištirti šį ryšį ir sužinoti, ar jis tinka ir žmonėms. Mes norime sukurti pigius ir lengvai prieinamus maisto papildus, kurie taptų papildomu glaukomos gydymo būdu, šalia esamų metodų“, – pridūrė P.Williamsas.

Mokslininkai taip pat ištyrė ryšį tarp glaukomos ir mTOR (svarbaus baltymo ląstelių medžiagų apykaitos procese) reguliacijos. Jų rezultatai rodo, kaip mTOR inhibitorius (taip vadinama cheminį procesą stabdanti arba sulėtinanti medžiaga) rapamicinas sugebėjo apsaugoti tinklainės ląsteles.

Tyrimas buvo atliktas su graužikų glaukomos ląstelių bei audinių modeliais.

Vyksta klinikinis tyrimas

Karolinskos instituto ir Šv. Eriko akių ligoninės tyrimų grupė glaukomą tiria jau daugelį metų ir anksčiau nustatė koreliaciją tarp mažo NAD molekulės lygio, senyvo amžiaus ir padidėjusio akispūdžio. Šią vasarą paskelbtas klinikinis tyrimas parodė, kad po nikotinamido (vitamino B3 amido) vartojimo ketvirtadalis tyrimo dalyvių pranešė apie pagerėjusį regėjimą.

Kolumbijos universiteto medicinos centre (JAV) šiuo metu atliekamas klinikinis tyrimas, kuriame piruvatas derinamas su nikotinamidu.

„Savo ruožtu mes tęsiame pagrindinius medžiagų apykaitos tinklainės ląstelėse tyrimus ir bandome rasti ligos biologinius žymenis“, – pridūrė P.Williamsas. „Ateityje mums tai suteiks naujų galimybių šiems pacientams gydyti“, – sakė mokslininkas.

Parengta pagal medicalxpress.com

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.