Storių pažintinis takas
Praėjusiai metais įrengtas Anykščių rajone esantis pažintinis takas, kuris veda kuris veda prie Struvės geodezinio lanko trianguliacijos punkto. Trianguliacija – tai būdas surasti geodezinius punktus, kurie sudarant trikampių grandines, padeda išmatuoti tam tikrą žemės plotą.
Storių kaime esantis pažintinis takas yra 1200 metrų ilgio, o jo pabaigoje – laiptai į aukščiausią Anykščių regioninio parko Storių kalvą. Visą kelionę jus lydės ne tik gražūs vaizdai, bet ir daugybė informacinių stendų.
Smegduobės „Barsuko ola“ pažintinis geologinis takas
Kol sužaliavusi gamta neužgožia, verta apsilankyti Biržų rajone esamčiame pažintiniame-geologiniame pėsčiųjų take. Jo ilgis – vos 700 metrų, bet vienu aplankysite net 13 smegduobių!
Takas prasideda prie smegduobės „Geologų duobė“, toliau jis veda pro smegduobę „Lapės ola“, o pasiekę Gojelio miško pietvakarinį pakraštį įeiname į smegduobyną, kuriame yra smegduobė „Barsuko ola“ ir kitos didesnės bei gilesnės smegduobės. Toliau takas veda palei miško pakraštyje išsidėsčiusias smegduobes, leidžiasi pro karstinį palikuonį, lanku juosia vieną didžiausių smegduobių. Grįžtama nusileidžiant į smegduobę.
Kadagių slėnis (Arlaviškių pažintinis takas)
Arlaviškių kaime (Kauno r.) virš Kauno marių skardžio vingiuojantis Kadagių slėnio takas 2016 m. išrinktas gražiausiu Lietuvoje pažintiniu taku. Praėjusiais metais šis takas atnaujintas, tad puiki proga pasigrožėti Nemuno ir Dabintos salos panorama, Ronakalnio atodanga ir unikaliu kadagynu
Nuo šlaito matomoje Dabintos saloje prieglobstį rado daugybė vandens paukščių rūšių, tad pavasarį pasitiks ne tik puikūs vaizdai, bet ir garsai.
Pažintinio tako ilgis – 1,3 km, takas ir jo prieigos pritaikyti neįgaliesiems.
Škėvonių gūbrio takas
Dar vienas praėjusiais metais atnaujintas pažintinis takas Nemuno kilpų regioniniame parke Birštone.
Žygį taku reikėtų pradėti regioninio parko lankytojų centre, po to keliaujant promenada palei Nemuną užlipti ant Vytauto kalno, nužingsniuoti iki aukščiausio Lietuvoje Nemuno kilpų regioninio parko apžvalgos bokšto ir tuomet aplankyti Škėvonių gūbrio taką.
Tai puiki vieta pasigrožėti Nemuno ir jo pakrančių panorama. Daugiau nei pusę kilometro besidriekiantis atodangos skardis aukščiausioje vietoje siekia net 33 metrų aukštį. Siauriausioje vietoje gūbrio plotis yra mažiau nei 100 metrų, o plačiausioje – kiek daugiau kaip 400 metrų.
Degučių pažintinis takas
Šį taką pavasarį verta trasti vien dėl to įspūdingų pelkių orchidėjų, kurios čia kaip tik atšilus orams pražįsta. Zarasų rajone esantis takas skirtas Degučių kraštovaizdžio draustinio vertybėms pristatyti. Apsilankę take pamatysite paslaptingąjį akivarą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas pelkių orchidėjas, užlipsite į vaizdingą Degučių piliakalnį, susipažinsite su šimtamečio pušyno augalija ir gyvūnija.
Take yra 14 stotelių su stendais. Tako ilgis – 2 km. Keliavimo trukmė – 2 val.
Mūšos tyrelio pažintinis takas
Joniškio rajone esančioje pelkėje įrengtas ilgiausias žinomas pelkėse lentų takas. Net 6,7 kilometrų ilgio nutiestas takas kviečia susipažinti su to paties pavadinimo draustiniu.
Eidami taku pasigrožėsite ne tik pavasarį pasitinkančia žliugsiančia pelke, bet tako maršrute yra ir kitų įdomių istorinių stotelių: garsaus vienuolio Tėvo Stanislovo atnaujinta koplytėlė, žiemgalius menantis paslaptingais pagoniškais piešiniais išraižytas Tyrelio akmuo, kažkada čia buvusią partizanų stovyklavietę žymintis paminklinis akmuo. Mūšos tyrelio pelkę galima apžvelgti ir prie tako pradžios esančiame mediniame apžvalgos bokšte.
Šauklių riedulyno pažintinis takas
Šauklių draustinis Skuodo rajone saugo neįprastą mūsų kraštui, tundrą primenantį, kraštovaizdį. Pasak „Keliauk Lietuvoje“ čia gausu prieš 12–13 tūkstančių metų, slenkant ledynams, iš Švedijos, Vakarų Suomijos, Baltijos jūros dugno uolienų klodų atneštų riedulių. Draustinyje taip pat auga 125 rūšių augalai ir didžiausias kadagynas Lietuvoje. Šauklių riedulyne-kadagyne įrengtas virš 2 km ilgio pažintinis takas. Jį pereiti galima maždaug per valandą ir pakeliui ne tik susipažinti su įdomiu lietuviškos tundros kraštovaizdžiu, bet ir užlipti į apžvalgos bokštą bei pamatyti čia apgyvendintus egzotiškus kalnų avinus – muflonus.
Čepkelių raistas
Čepkelių raistas – didžiausia šalyje aukštapelkė, išvagota reliktiniais ežerokšniais ir nusėta nedidelėmis salelėmis.
Tai unikali vieta, kurioje žmogaus įsikišimo čia nepamatysi, todėl ją pamėgę yra gyvūnai ir augalai.
Čepkelių rezervate pirmenybė teikiama gamtai, todėl ir pakliūti nuo balandžio 1 iki liepos 1 dienos galima tik lydint direkcijos darbuotojui ar gidui.
Varnikų pažintinis takas
Trakų rajone esantis pažintinis takas itin mėgiamas lankytojų buvo uždarytas 2023 liepą. Atnaujinus planuojama, kad gamtos mylėtojai galės juo naudotis šių metų birželį, tad garsiuosius aplink taką nusidriekusius žibuoklynos pamatyti teks kitąmet.
