Populiariausi – Lėja ir Markas
Žvelgdama į aštuonių mėnesių vaikų vardų statistiką, pašnekovė atskleidžia, populiariausius pastarojo meto kėdainiečių suteiktus vardus savo mažyliams: „Populiariausias šiais metais berniuko vardas buvo Markas, kuris suteiktas 8 kartus, Domas – 6 kartus ir Joris – 4 kartus. Po tris kartus yra suteikti Jono, Motiejaus, Gabrieliaus ir Luko vardai. Motiejus ir Gabrielius jau buvo kiek primiršti ir kitų vardų nustumti, bet vėl atgimė. Taip pat turime ir Mykolų, Ąžuolų, Herkų“.
Kalbėdama apie populiariausius mergaičių vardus, G. Petrauskienė sakė, jog per šių metų aštuonis mėnesius daugiausia buvo suteiktas Lėjos vardas – 8 kartus, Amelijos vardas suteiktas 7 kartus, Gabrielė ir Gabija – po 4 kartus, o po tris kartus – Meida, Rusnė, Maja, Ema ir Atėnė.
Kiek kitaip vardų populiarumas išsidėstęs šalies mastu, tačiau čia tradicinių lietuviškų vardų taip pat nemažai. Pavyzdžiui, populiariausias mergaičių vardas Lietuvoje 2023 metų pirmąjį pusmetį buvo Amelija, Sofija, Izabelė, Emilija, Gabija, Luknė, Liepa, Austėja, Kamilė, Elija. O berniukų – Markas, Benas, Jokūbas, Lukas, Jonas, Matas, Nojus, Herkus, Emilis, Motiejus.
Retesni vardai
Yra ir galbūt kiek neįprastesnių vardų, bet meksikietiškų ir turkiškų serialų laikai jau baigėsi. Anot pašnekovės, neįprastesnius vardus daugiausia tėveliai suteikia užsienyje gimusiems vaikučiams.
„Iš retesnių vardų esame turėję Leticiją, Milaną (berniuko vardas Milanas, – aut. past.), Aurorą, Priją, Leonardą, Uną, Airūnę, Dilaną, Sarą, Alisą, Hermaną, Noelę, Etaną, Povilą, Daugirdą, Meilę, Saulėją, Otiliją, Hubertą (mergaitę) ir pan. Rinktis tikrai yra iš ko, būsimiems tėveliams minčių ir idėjų užtektinai“, – juokėsi G. Petrauskienė.
Vardus ir pavardes rašo pagal naujas taisykles
Ji priminė, kad 2022 metų gegužę įsigaliojus naujai vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose tvarkai, kai leidžiama rašyti ne lietuviškos, bet lotyniškos abėcėlės raides – q, w, x – dabar ir yra rašomi originalo kalba. Tačiau tokių Kėdainių rajone gimusių vaikų kol kas nėra pasitaikę.
„Tokių atvejų nėra daug, tarp gyvenančių Lietuvoje apskritai dar nėra pasitaikę. Tai gal labiau aktualu Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, kur gyvena daugiau užsieniečių. Pas mus, jeigu ir vienas iš tėvelių yra užsienietis, tai dažniausiai vis tiek vardai būna lietuviški. Jeigu ukrainiečiai, tai vardas vėl kitaip skamba ir stengiamės rašyti pagal jų tautinį paveldą ir kaip jie pateikia.
Kiek gimę ukrainiečių, tiksli statistika nėra vedama. Tačiau G. Petrauskienė skaičiuoja, jog jų galėtų būti apie tris ar keturis.
„Mes juos registruojame kaip gimusius užsienyje vaikus. Jiems nesuteikiama pilietybė, o tik užregistruojamas faktas, kad jie gimė“, – ukrainiečių vaikų, gimusių Lietuvoje, registravimo tvarką paaiškino pašnekovė.
