Ar tikrai jaunuoliai nemoka elgtis su savo pinigais?

Kur dingsta mano pinigai? Tai klausimas, kurį, tikriausiai, dažnas iš jūsų esate sau uždavę. Europos Sąjungos (ES) statistika rodo, jog tik 18 procentų šalių narių piliečių gali pasigirti aukštu finansiniu raštingumu, o būtent tokio švietimo reikėtų jauniems žmonėms, kurie dar tik pradeda uždirbti ir valdyti savo pajamas.

Kur dingsta mano pinigai? Tai klausimas, kurį, tikriausiai, dažnas iš jūsų esate sau uždavę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kur dingsta mano pinigai? Tai klausimas, kurį, tikriausiai, dažnas iš jūsų esate sau uždavę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 15, 2023, 4:26 PM, atnaujinta Nov 15, 2023, 4:31 PM

„Swedbank“ ekonomistė, Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ akcentavo, kad Lietuvos jaunimas šiandien iš tiesų patiria nemažai vadinamojo „finansinio streso“.

Visgi, anot jos, tai yra natūralus reiškinys, kuris yra būdingas ir kitoms valstybėms.

„Iš to, ką aš matau, kokius tyrimus atlieka mūsų institutas, neseniai ir Eurostatas atliko finansinio raštingumo vertinimą – vis dėlto galime gana aiškiai sakyti, kad jaunimas, jauni žmonės, patiria ypatingai daug streso.

Finansinis stresas yra rūpestis dėl savo finansinio stabilumo, dėl galimybės turėti savo nekilnojamąjį turtą, turėti santaupų, įsitvirtinti darbo rinkoje, kas ir yra tokie atraminiai dalykai, kai mes kalbame apie finansinę sveikatą.

Tikrai jaunimui yra didelis iššūkis, ir tai yra gana normalu, Lietuva čia niekuo neišsiskiria – toks yra gyvenimo ciklas, kuomet pradžioje yra kiek sudėtingiau“, – svarstė finansų ekspertė.

Tačiau, pasak J. Cvilikienės, liūdina tai, kad Lietuva beveik nejuda iš vietos – stebint ankstesnių metų tyrimus, akivaizdu, kad tiek paaugliams, tiek ir suaugusiems žmonėms trūksta finansinio raštingumo įgūdžių.

„Ta tendencija tarsi kiek geresnė kiekvienais metais, tačiau kitos valstybės dar toliau paeina, ir mes tarsi stovime vietoje, nes nepakankamai greitai bėgame ir nepakankamai spėjame pasivyti tas šalis, į kurių ekonomiką mes norėtume lygiuotis“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistė.

Jos teigimu, Lietuva finansinio raštingumo kontekste galėtų žvelgti ne tik į tokias šalis kaip Suomija, bet ir į mums artimą Estiją.

„Akivaizdu, kad ten yra labai aiškiai sutarta dėl valstybinės strategijos, kuri apima ne tik švietimo sektorių, bet ir nevyriausybines organizacijas, verslą, ir toks sinchroniškas, ilgalaikis, prioritetizuotas veikimas daro pokytį, ko mums labai trūksta.

Veikiame labai segmentuotai, yra atskirų iniciatyvų, tarsi kažkiek ir ugdymo sistema keičiasi, bet visai neseniai naujausia studentų apklausa atskleidė, iš kur jie išmoko valdyti pinigus ir iš kur atsinešė didžiausią žinių bagažą. Tėvai. O tie tėvai, suaugę žmonės, lygiai taip pat stokoja žinių ir įgūdžių. Tai mes turime užburtą ratą, iš kurio sudėtinga patiems išeiti, o sisteminio pokyčio dar nesimato Lietuvoje“, – kalbėjo J. Cvilikienė.

Pernai atlikta Lietuvos studentų sąjungos (LMS) apklausa parodė ir dar vieną dalyką – studentai dirbti pradeda vis anksčiau, o darbą susiranda jau beveik kas antras studijuojantysis. Pasak specialistės, dar būtų galima diskutuoti, ar tai iš tiesų yra gera tendencija.

„Idealiu atveju būtu puiku, jei studentas galėtų gilintis į mokslus ir mes turėtume darbo rinkai pasiruošusį specialistą, tačiau mes irgi matome, kad vis daugiau studentų pradeda anksčiau dirbti. Turbūt nukenčia ir studijų kokybė arba jų psichologinė sveikata, apie ką irgi vis daugiau kalbame, kad yra labai sudėtinga išlaviruoti tarp studijų kokybės ir galimybės įsitvirtinti didmiestyje, pačiam pradėti mokėti savo išlaidas“, – dėstė J. Cvilikienė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje vis dažniau galima pastebėti ir dirbančius paauglius – pavyzdžiui, mūsų 14-mečiai mielai renkasi sezoninius darbus. „Labai gerai išmėginti daug skirtingų dalykų. Vėliau įsitvirtinti darbo rinkoje, kai mes ateiname, pavyzdžiui, į didelę organizaciją, būtų gerai jau atradus tą kryptį. Visgi, mes prarandame keletą metų, kol įsitvirtiname, kol suprantame, kas vyksta, kol galime siekti geriau apmokamų pozicijų. Tad kuo anksčiau pradėsime, tuo daugiau laimės ir studentas, ir, aišku, darbdavys“, – įsitikinusi finansų ekspertė.

J. Cvilikienės manymu, finansinio švietimo Lietuvos mokyklose šiandien tikrai trūksta, o pavienės iniciatyvos pamokų metu atsiranda jau per vėlai.

„Reikėtų gerokai anksčiau su vaikais kalbėti apie pinigus, ne tik integruojant valiutų kurso skaičiavimą į matematikos pamokas. Tai yra jau praeitis. Mes gyvename labai inovatyviame pasaulyje, kai užaugę vaikai tų grynųjų pinigų greičiausiai net neturės ir nematys, kuomet sukčiai pritaiko tokių schemų, kurias sudėtinga net ir profesionalams atnarplioti.

Mes tikrai labai nespėjame ir trūksta to švietimo tiek suaugusiems, tiek vaikams. Mes galime žiūrėti į šalis, kurios yra išradusios šitą dviratį – tai yra ankstyvas ir labai integruotas išsamus ugdymas, ir suvokimas, kad finansinis raštingumas, tvarus vartojimas, gebėjimas saugiai valdyti savo finansus yra be galo svarbi kompetencija“, – pabrėžė ekonomistė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.