Iki 6 mln. keleivių
Lietuviai, latviai ir estai kasmet nuosavais automobiliais traukia per Lenkiją į Europą. Pavyzdžiui, keleivių srautas autobusais ir automobiliais tarp Lenkijos ir Lietuvos kasmet siekia per 2 milijonus. Tikimasi, kad „Rail Baltica“ linijomis bus pervežama nuo 4 iki 6 mln. keleivių kasmet.
Pageidaujantiems keliauti po Europa nuosavais automobiliais „Rail Baltica“ taip pat turės pasiūlymą: planuojama, kad tarp Talino ir Varšuvos kursuosiantis keleivinis traukinys turės specialų lengvuosius automobilius gabenantį vagoną.
Kelionė traukiniu, kartu gabenant ir nuosavą automobilį, būtų puiki alternatyva, norintiems išvengti varginančios tolimos kelionės perkrautomis automagistralėmis.
Kelionės trukmė
Įprastai kelionė iš Talino iki Varšuvos automobiliu trunka kiek daugiau nei 12 valandų. Kelionės trukmė tarp Estijos ir Lenkijos sostinių, keliaujant per Kauną, „Rail Baltica“ geležinkeliu sutrumpės iki 6 valandų.
EY analitiku vertinimu, keliaujantiems iš Kauno į Varšuvą kelionė geležinkeliu truks mažiau nei dvi su puse valandos, iki Rygos – pusantros, o Taliną pasiektume per beveik tris su puse valandos. Kelionė iš Kauno į Berlyną užtruktų 6 valandas.
Palyginti su automobilių transportu, kelionių laikas geležinkeliais sutrumpėja vidutiniškai dukart. Taip pat traukiniu keliauti bus pigiau nei automobiliu.
Traukinys – kas dvi valandos
Tarptautiniai traukiniai „Rail Baltica“ linijoje kursuos bent kas dvi valandas: abiem kryptimis per dieną važiuos aštuonios poros traukinių.
Keliautojų apklausų duomenimis – toks traukinių dažnumas yra optimalus, kuris užtikrintų patogų susisiekimą su kitais miestais.
Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną.
„Rail Baltica“ projektas taip pat numato dvi atskiras atšakas. Lietuva išsikovojo, kad būtų pastatyta Kauno–Vilniaus jungtis, o Latvija ketina sujungti Rygą su oro uostu.
Numatyta, kad per visą „Rail Baltica“ trasą būtų nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis, kuriuo keleiviniai traukiniai galės judėti 240 km per valandą greičiu, o krovininiai – 120 km/h.
Per Lenkiją nauja vėže bus galima pasiekti Balstogę ir Varšuvą, o iš Lenkijos sostinės – pagrindinius Vakarų Europos miestus. Pavyzdžiui, iš Varšuvos jau dabar galima geležinkeliu keliauti į Berlyną, kelionėje užtrukus penkias su puse valandos. Iš Berlyno galima keliauti į visus didžiuosius Vakarų Europos miestus.
Iš Varšuvos traukiniais taip pat galima nukakti į Prahą, Vieną, Bratislavą.
Taip pat numatoma pastatyti tunelį Tarp Talino ir Helsinkio, tad traukiniais bus galima pasiekti ir Suomijos sostinę, iš kurios atsiveria keliai į kitas Skandinavijos šalis.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
