Didžiausias poreikis netrukus
Remiantis „Ernst & Young“ (EY) atlikta kaštų ir naudos analize, viso 870 kilometrų ilgio geležinkelio statybai trijose Baltijos šalyse prireiks apie 13 tūkst. įvairaus profilio specialistų. Papildomai per 24 tūkst. darbo vietų bus sukurta netiesiogiai susijusiose arba paskatintose pramonės šakose.
Prognozuojama, kad didžiausias inžinierių poreikis Lietuvoje bus per šalį projektuojant bei tiesiant „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Kauno link sienos su Latvija.
Siekiant užtikrinti, kad prasidėjus darbams nepritrūktų specialistų, Susisiekimo ministerija kartu su projekto vykdytoja „Lietuvos geležinkeliais“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija yra pasirašiusios bendradarbiavimo susitarimą su Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
Susitarimas numato bendradarbiavimą tobulinant studijų programas ir praktinių užsiėmimų laboratorines bazes, planuojant studentų praktines užduotis. Taip pat būsimi studentai bus skatinami rinktis kelių ir geležinkelių inžinieriaus profesiją.
Dirbo 1000 specialistų
Projekto „Rail Baltica“ pirmąjį etapą Lietuva sėkmingai įgyvendino 2013-2015 metais: europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno.
Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės dabar kursuoja keleiviniai traukiniai.
Per du metus rangovai nutiesė naują europinio standarto vėžę (1435 mm pločio), o šalia jos atnaujino esamą geležinkelio liniją (1520 mm). Visoje trasoje iš viso paklota 233 km naujų bėgių (1435 mm ir 1520 mm pločio keliams, įskaitant kelynus stotyse).
Šiuos darbus per dvejus metus atliko 1000 darbuotojų, kurie panaudojo 700 vienetų įvairiausios žemės dirbimo, statybos bei geležinkelio tiesimo technikos įrenginių bei mechanizmų.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.
Darbai ties Kaunu
Šiuo metu projekto „Rail Baltica“ rangos intensyviai vykdomi Kauno geležinkelio mazge, kurį sudaro ruožai Jiesia-Rokai-Palemonas-Kaunas.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, „Rail Baltica“ europinės geležinkelio infrastruktūros įrengimo darbai Kauno mazge yra svarbiausi ir sudėtingiausi šiame tarpvalstybiniame projekte.
„Kauno geležinkelio mazgas yra esminė projekto dalis, nuo kurios priklausys traukinių eismo planavimas visoje „Rail Baltica“ linijoje. Be to, būtent iš Kauno europinis geležinkelis toliau bus tiesiamas link Latvijos ir Estijos“, – sako M. Bartuška.
Į pabaigą taip pat eina ir Kauno intermodalinio terminalo Palemone sujungimo su „Rail Baltica“ geležinkeliu, o tuo pačiu ir Lenkijos geležinkelių tinklu, darbai.
„Nuo tos akimirkos Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovos centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai“, – pažymi M. Bartuška.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
