Beveik 6 tūkst. gyventojų turinti Kazlų Rūda – vienas jaunesnių Lietuvos miestų. Jis plėstis pradėjo 1861-aisiais, kai prie geležinkelio Lentvaris-Virbalis, netoli Kazlų Rūdos kaimo, buvo pastatyta geležinkelio stotis.
Nepaisant „jaunumo“ ir dydžio – tai puiki vieta vienos dienos ekskursijai, į kurią kauniečiams itin patogu leistis traukiniu. Traukinys, stojantis Kazlų Rūdoje kursuoja kone kas valandą, o kelionė trunka nepilnas 40 minučių, tad neprailgs net su mažais vaikais.
Pritaikyta aktyviam poilsiui
Nedidelį ir jaukų miestelio centrą apžiūrėsite gana greitai. Prieš leidžiantis į tolesnę pažintį su Kazlų Rūda čia galima užkąsti net trijose jaukiose kavinėse: „Sodžius“, „Paparčio pavėsyje“ bei „Gintolina“. Pastaroji turėtų labiau patikti keliautojams su vaikais, jei pasiseks gal net pateksite į čia periodiškai rengiamas šventes vaikams.
Pačioje Kazlų Rūdoje išskirtinių architektūros paminklų nėra, tačiau mėgstantys aktyvų poilsį čia tikrai ras ką veikti.
Kaip pasakojo Kazlų Rūdos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vyr. specialistė Aistė Martinaitytė, vienas pagrindinių traukos centrų – pažintinis miško takas, pritaikytas tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams. Pirmiesiems skirtas 4 km takas, dviratininkams dedikuotas 6,5 km ilgio takas, bet ir jis lengvai įveikiamas ir pėsčiomis.
Visame take yra įrengti teminės sustojimo vietos su informaciniais stendais ir kita vaizdine medžiaga, tad juo keliaudami ne tik grožėsitės gamta bei skulptūromis, bet ir sužinosite apie Kazlų Rūdos apylinkių ir Lietuvos istoriją. Šiame take įrengti tokie stendai: „VĮ Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija“, „Moksliniai objektai, mokomoji bazė“, „Lankytinos vietos miškų urėdijoje“, „Miškų apsauga“, „Rezistencinė kova“, „Medžio anglies deginimas ir geležies lydymas“, „Miško medžiai“, „Miško žvėrys“, „Grybai. Uogos“. Dviejose tako vietose įrengti bendrieji stendai.
„Aktyvaus poilsio mėgėjams taip pat verta apsilankyti STIHL virvių parke, kur įrengtos net 6 įvairaus sudėtingumo trasos laipioti po medžius, tad čia ras ką veikti ir vaikai, ir suaugę. Šalia įrengti lauko staliukai, kur galima atsipūsti ir užkąsti įveikus trasą“, – pasakoja A. Martinaitytė.
Netrukus atgims Brežnevo vila
Su vaikais atvykusiems keliautojams rekomenduojama apsilankyti Miško muziejuje, įrengtame prie Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos. Šiame muziejuje supažindinama ne tik su pačia urėdija ir jos istorija, bet ir su keturiais urėdijos miškuose vyraujančiais miško tipais su jiems būdinga fauna ir flora: žaliašiliais, mėlynšiliais, mėlyngiriais ir liekniais.
Nemažą muziejaus dalį užima medžioklės skyrius, kuriame eksponuojama žvėrių šėryklų maketai, mažieji miškų plėšrūnai, žvėrių kaukolės, ragai, medžioklės amunicija, vandens ir pelkių, bei miškų paukščių iškamšos. Iš viso Miško muziejuje sukauptos 23 žvėrių ir 104 paukščių iškamšos.
„Jau kitais metais Kazlų Rūdoje turėtų atsirasti dar keli įspūdingi traukos centrai. Verslininkų iniciatyva pažintiniais tikslais gaivinami kariniai bunkeriai bei Brežnevo vila. Kol kas dar mažai informacijos, kada ir kas tiksliai pradės veikti, tačiau turėtų būti įspūdinga lankytina vieta“, – pasakoja A. Martinaitytė.
Itin svarbus geležinkelio mazgas
Kazlų Rūda, tik vienas iš kelių miestų ir miestelių, į kuriuos šiuo metu iš Kauno galima nuvykti „Rail Baltica“ geležinkeliu. Taip pat juo traukiniai važiuoja iki Marijampolės, Lenkijos miestų Balstogės, Augustavo ir kitų.
2026-aisiais baigus įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ kauniečiams atsivers dar daugiau galimybių keliauti traukiniu. Per kelias valandas bus pasiekiami tokie miestai kaip Ryga, Talinas ir Varšuva, o iš pastarosios ir daug kitų Vakarų Europos miestų.
Šiuo metu įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą aktyvūs statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge. Būtent čia, planuojama, bus ne tik Lietuvos, bet ir visam regionui svarbus logistikos mazgas, kur susikirs plačioji ir Europinė geležinkelio vėžės, o elektriniai traukiniai kursuos Rytų (Baltarusija), Vakarų (Klaipėdos uostas) kryptimis bei „Rail Baltica“ vėže nuo Varšuvos iki Helsinkio.
Kauno geležinkelio Kaunas-Palemonas atkarpoje atliekami „Rail Baltica“ europinio geležinkelio tiesimo darbai – vieni svarbiausių ir sudėtingiausių šiame tarpvalstybiniame projekte. Iš Kauno europinis geležinkelis toliau bus tiesiamas link Latvijos ir Estijos.
Sujungus Kauno intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovos centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai.
Iš viso 9 kilometrų atkarpoje nuo Kauno iki Palemono geležinkelio stočių bus rekonstruota apie 15 kilometrų geležinkelio kelio: nutiesta 9 kilometrai naujo europinės vėžės geležinkelio ir 2 kilometrai sugretinto europinės ir plačiosios vėžės geležinkelio kelio bei rekonstruota 3,6 kilometrai esamo plačiosios vėžės geležinkelio, atnaujintas elektros tinklas.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
