Kelių remontai sumažino greitį
Kaip pasakoja Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius, šiais metais rugsėjis Kaune eismo saugumo prasme išskirtinis tuo, kad vykdoma daug kelių remonto darbų.
„Tai turi dvi puses. Nemalonioji – didesnis automobilių srautas, apsunkinantis pravažumą, dėl ko formuojasi spūstys, įvyksta smulkūs eismo įvykiai. Ir visai kita pusė – mieste sumažėjo transporto priemonių greitis, mažiau įvyksta skaudžių eismo nelaimių, iki rugsėjo vidurio Kaune nežuvo nei vienas eismo dalyvis. Apskritai Kauno mieste šiais metais žuvo tik vienas eismo dalyvis, kuomet praėjusiais metais – net 10“, – pasakoja V. Lukošius.
Reikšmingi eismo pokyčiai
Prie eismo saugumo prisidėjo ir reikšmingos eismo permainos Kano mieste. A1 kelio rekonstrukcija praplatino kelią, šuo metu sutvarkyti išvažiavimai ir nuvažiavimai, pagerėjo eismo pralaidumas ties prekybos ir laisvalaikio centru „Mega“, tad važiuojantiems šia atkarpa tapo saugiau ir aiškiau.
„Reikšmingos permainos įvyko Palemone, kur panaikinus Amalių pervažą bei įrengus kitas geležinkelio kirtimo vietas tuneliais saugumo tik padaugėjo, nes buvo eliminuotas automobilių ir geležinkelių kelių tiesioginis susikirtimas ir grėsmė įvykti eismo įvykiui tose vietose sumažėjo iki minimumo“, – sako V. Lukošius.
Kauno savivaldybės duomenimis, Amalių pervažą pakeitęs tunelis, kuriuo nuo 2019-ųjų pabaigos geležinkelį kerta vairuotojai, kasdien išvengti spūsčių padeda apie 15 tūkst. vairuotojų.
Kauno geležinkelio mazgą pritaikant „Rail Baltica“ reikmėms iš viso Palemone įrengti keturi požeminiai tuneliai automobiliams ir pėstiesiems. Šiuo metu vietoje Amalių pervažos eismo srautas nukreipiamas į didžiausią Baltijos šalyse geležinkelį kertantį keturių arkų tunelį, kur dvi arkos skirtos automobilių eismui, o dvi – pėstiesiems.
Dar viena geležinkelio kirtimo vieta automobiliams – Marių tunelis, o pėstiesiems „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ šiemet įrengs pėsčiųjų tunelį ties Ugniakuro gatve.
Kauno savivaldybė įrengė dar vieną geležinkelį kertantį tunelį atkarpoje nuo Chemijos gatvės, ties Svirplių taku, – šis tunelis bus skirtas pėstiesiems su automobilių transporto juosta, kuria naudotis galės tik spec. transporto priemonės.
Ateityje – dar didesnės permainos
Pasak Pauliaus Kero, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, ateityje kauniečių ir miesto svečių laukia dar didesnės permainos, kurias leis atlikti „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo metu įvykdytos permainos.
„Šiuo metu miestiečiai dar negali įvertinti visų minėtų tunelių privalumų. Ateityje tuneliai taps sudėtine miesto pietrytinio aplinkkelio dalimi. Kol neįrengtas aplinkkelis, patekimas į tunelį dar nėra visiškai sklandus, taip pat eismo laidumą mažina R. Kalantos ir T. Masiulio gatvių žiedinė sankryža. Tačiau netolimoje ateityje eismo sąlygos bus dar geresnės“, – sako P. Keras.
Kauno miesto savivaldybės skaičiavimu, įrengus aplinkkelį ženkliai sumažės eismo srautai Petrašiūnų mikrorajone, nes į aplinkkelį iš T. Masiulio gatvės persikels iki 12 tūkst. automobilių per parą.
Eismo pokyčiams įtaką daro „Rail Baltica“
Palemone vykdomi darbai susiję su Kauno geležinkelio mazgo pertvarka, pritaikant jį „Rail Baltica“ geležinkeliui.
Geležinkelio ruožas tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono yra vienas svarbiausių „Rail Baltica“ projekte – juo siekiama atvesti europinio standarto geležinkelį nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Palemone įrengto intermodalinio krovinių terminalo. Šis ruožas sudarys sąlygas sėkmingai tęsti projektą link Latvijos ir Estijos.
„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Modernus europinio standarto „Rail Baltica“ geležinkelis sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą ir suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių ir krovinių gabenimo alternatyvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai.
Įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ ypatingas dėmesys skiriamas saugiai eismo infrastruktūrai sukurti – naikinamos probleminės vieno lygio geležinkelių pervažos ir pėsčiųjų perėjos, kurios keičiamos į modernius požeminius tunelius transporto priemonėms, dviratininkams bei pėstiesiems.
Eismo dalyvių saugumą taip pat užtikrins rekonstruojami esami ir nauji viadukai. Numatyta, kad užbaigus projektą visos geležinkelio pervažos ir pėsčiųjų perėjos bus dviejų lygių, o „Rail Baltica“ linija per visą ilgį bus aptverta tvora.
Traukinių eismas bus valdomas naujausios kartos vieninga Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS). Keleivių stotyse bus visa reikiama infrastruktūra, kad važiavimas traukiniu būtų sugus, paprastas ir malonus.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
