„Kauno intermodalinio terminalo prijungimas prie Europos geležinkelio sistemos – vienas reikšmingiausių ne tik Kauno geležinkelio mazgo modernizavimo, bet ir viso „Rail Baltica“ projekto įvykių. Praktiškai nuo šiandien Kaunas tampa vienu svarbiausių Ardrijos jūros – Skandinavijos transporto koridoriaus logistikos centrų“, – sako „LGT Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Pasak jo, šiame Kauno geležinkelio mazgo ruože atlikus generalinę rangą, liko baigiamieji darbai: pastatyti tvoras, apželdinti aplinką, ir užbaigti tunelį Ugniakuro gatvėje. Atlikus naujojo geležinkelio testavimą ir pridavus jį Valstybinei komisijai bus pradėti planuoti prekinių traukinių maršrutai.
80 metų pertrauka
Daugiau kaip pusę viso pasaulinio geležinkelio tinklo sudaro 1435 mm pločio geležinkelio vėžė, naudojama Europoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje, Australijoje ir kitose šalyse. Tokio standarto geležinkelį turi beveik visos ES šalys, išskyrus Lietuvą, Latviją, Estiją, Airiją, Suomiją, Portugaliją ir Ispaniją.
Paskutinį kartą Kauno geležinkelio stotį tiesioginiai prekiniai traukiniai europine vėže iš Lenkijos pasiekė 1939 m., o sovietams okupavus Lietuvą, europinio standarto vėžė nedelsiant buvo perdaryta į plačiąją (1520 mm), naudojamą Rytų šalyse.
Po beveik 80 metų trukusios pertraukos „Rail Baltica“ projektas 2015 metais vėl sujungė Kauną su Lenkija, o per ją – ir su Europa. Jau penkerius metus naujuoju europinio standarto geležinkeliu važiuoja reguliarūs keleiviniai traukiniai tarp Kauno ir Balstogės. Kauno geležinkelio stotyje nėra galimybių aptarnauti europine vėže važiuojančių prekinių traukinių, todėl prie Europos geležinkelių tinklo tiesiogine jungtimi šiais metais prijungtas intermodalinių krovinių terminalas Palemone.
Teko stabdyti traukinių eismą
Kauno geležinkelio mazgo modernizavimo darbai, pritaikant jį prie „Rail Baltica“ poreikių, pradėti 2018 metų rudenį. Perengiamųjų rangos darbų metu buvo nukastas gruntas, išardytas geležinkelio kelias ir iešmai, pakloti drenažo tinklai, paruošta žemės sankasa, pakloti elektros, signalizacijos, ryšių kabeliai.
Generaliniai rangos darbai pradėti 2019 m. gegužę, o užbaigti šių metų spalį. Jų metu nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemone įsikūrusio KIT rekonstruotas esamas plačiojo standarto geležinkelis, o šalia nutiesta nauja europinio standarto vėžė ir iešmai, įrengta visa reikalinga „Rail Baltica“ infrastruktūra.
Dėl to Kaunas-Palemonas atkarpoje pernai keliems mėnesiams buvo sustabdytas traukinių eismas. Eismo pertraukos metu rekonstruotas unikalus XIX amžiuje pastatytas Kauno geležinkelio tunelis, kuriame įrengtas sugretintas europinės ir plačiosios vėžės geležinkelis – tokį techninį sprendimą tunelyje Kaunas turi vienintelis pasaulyje.
Vietoj pervažų – tuneliai
Kitas padarytas svarbus darbas kauniečiams – vietoj probleminės Amalių geležinkelio pervažos, kuri vairuotojus vargino kilometrinėmis spūstimis, įrengti požeminiai tuneliai automobiliams, dviratininkams bei pėstiesiems.
Vietoje Amalių pervažos Ateities plente įrengti net du dideli požeminiai geležinkelio kirtimo taškai.
Pagrindinis požeminis geležinkelio kirtimo taškas įrengtas už pusės kilometro nuo buvusios Amalių pervažos, Kauno marių kryptimi. Šis požeminis infrastruktūrinis objektas po geležinkeliu ateityje tapo svarbiu transporto mazgu, kuriuo bus organizuojamas automobilių eismas Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Pagrindinį statinį sudaro keturių arkų požeminis tunelis: per jo vidurį suprojektuoti du tuneliai automobiliams, o iš abiejų pusių du mažesni tuneliai pėstiesiems ir dviračiams.
Antrasis požeminis geležinkelio kirtimo taškas Amaliuose – tai Kauno miesto savivaldybės atskiru projektu pastatytas tunelis pėstiesiems, dviratininkams, o taip pat specialiajam transportui: policijos pareigūnų, medikų ir kitiems automobiliams. Kitas požeminis tunelis automobiliams ir pėstiesiems įrengtas netoli Palemono geležinkelio stoties. Šis tunelis sujungia Palemono ir Marių gatves. Dar vienas, šiuo metu baigiamas statyti, pėsčiųjų tunelis bus skirtas pėstiesiems, einantiems į Ugniakuro gatvę.
Nauja infrastruktūra
Vykdant modernizavimo projektą per Kauną iki Palemono nutiestas europinio standarto geležinkelis, įrengti keturi tuneliai, kuriais geležinkelį saugiai gali kirsti automobiliai ir pėstieji, sutvarkyta šalia geležinkelio esanti miesto infrastruktūra, įrengtos papildomos apsaugos nuo triukšmo priemonės. Kauno geležinkelio tunelyje ir jo prieigose paklota apie 2 km ilgio sugretintos 1435/1520 mm pločio vėžės geležinkelio kelio, taip pat rekonstruota apie 3,6 km ilgio esamo 1520 mm pločio vėžės geležinkelio, paklotas 9 km ilgio naujas 1435 mm pločio vėžės geležinkelis.
Šalia gyvenamųjų namų iškils apie 1,5 kilometro ilgio triukšmą slopinančių sienučių, ant bėgių montuojami vibraciją bei triukšmą mažinantys slopintuvai.
Kauno ir Palemono geležinkelio stotys bus aptvertos segmentine tvora, o visas ruožas aptvertas metalinio tinklo tvora, kurioje bus įrengti specialūs vienvėriai varteliai, atsidarantys tik nuo geležinkelio kelio pusės. Jie skirti pasišalinti iš aptvertos geležinkelio kelio teritorijos gyvūnams.
Sutvarkys miesto inžinerinius tinklus
Atliekant „Rail Baltica“ darbus visi inžinieriniai miesto tinklai, kurie kerta arba eina palei europinę geležinkelio liniją iškelti iš statybos zonos, pakeičiant juos naujais.
Visi šie darbai atlikti „Lietuvos geležinkelių“ lėšomis, kurių bendra suma siekia 14,6 mln. eurų.
Bendrovė savo lėšomis atnaujino miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo, šilumos gamybos ir tiekimo, elektros, komunikacijų, gatvių apšvietimo ir troleibusų kontaktinius tinklus.
Iš viso Kauno geležinkelio mazgas susideda iš keturių ruožų: Kaunas-Palemonas, Jiesia-Kaunas, Jiesia-Rokai ir Rokai-Palemonas. Ruožas Jiesia-Kaunas baigtas rekonstruoti 2015 m. rugpjūtį, o Jiesia-Rokai – 2018 m. spalį. Ruože Rokai-Palemonas statybos darbus planuojama pradėti 2024 metais.
Perspektyvos verslui
Prekinių traukinių eismą į KIT ketinama paleisti jau kitąmet. Sujungus intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovimo centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai, tad Lietuvos verslui atsivers naujos galimybės krovinius gabenti naujais būdais, derinant įvairių rūšių transportą.
Baigus visus statybos darbus, Kauno geležinkelio mazgas bus vienas moderniausių geležinkelio mazgų per kurį važiuos didžioji dalis visų „Rail Baltica“ geležinkeliu važiuojančių traukinių.
„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji europinė jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
