„Nenoriu labai spekuliuoti, bet jeigu tyrimas 2022 m. nebūtų nutrauktas ir Šarūnas Stepukonis būtų sustabdytas, ko gero šiandien nekalbėtume apie 40 mln. eurų pasisavinimą. Suma būtų mažesnė“, – antradienį LRT radijui teigė D.Raulušaitis.
Advokatas tikino vis dar turįs vilties, kad dalį pasisavintų lėšų būtų galima susigrąžinti, tačiau bėgant laikui galimybės tam mažėja.
„Man realus ir įdomiausias klausimas šiuo atveju būtų, ar dar yra tų lėšų, kurias būtų galima susigrąžinti, tokiu būdu sumažinti problemą fondui, fondo portfelio įmonėms ir tuo pačiu palengvinti padėtį pačiam Šarūnui Stepukoniui“, – sakė D.Raulušaitis.
„Aš asmeniškai dar tokios vilties turiu. Bet einant laikui ta viltis mažėja ir dar dėl to man šiek tiek pikta dėl vangios tyrimo pradžios, nes buvo galimybė daug ką padaryti, kol žiniasklaida dar to neeskalavo. Bet galimybė buvo praleista“, – pažymėjo jis.
D.Raulušaitis taip pat tikino, kad Š.Stepukonis nebūtinai susilauks realios laisvės atėmimo bausmės, nes pirmą kartą teisiamiems asmenims už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas retai taikoma minėta bausmė.
„Tiesą sakant už ekonominio, finansinio, turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas pagal formuojamą Lietuvos teismų praktiką pirmą kartą teisiamiems asmenims retai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės. Ir šiuo atveju labai nenustebčiau, jei teismai atrastų kitokių alternatyvų, kaip nubausti Stepukonį, jam neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės“, – kalbėjo advokatas.
„Kita vertus nelabai menu tokio dydžio bylą Lietuvos baudžiamojo persekiojimo istorijoje, tai gal čia galėtų būti tas atvejis, kai ta laisvės atėmimo bausmė galėtų būti paskirta ir pirmą kartą teisiamam asmeniui už tokio pobūdžio nusikaltimą“, – tikino jis.
ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 30 mln. eurų, kurių bent dalį galėjo pralošti kazino.
Pirmadienį pranešta, kad Š.Stepukonis yra sulaikytas, prašoma jį suimti.
Vilniaus apygardos prokuratūra penktadienį pranešė, kad 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š.Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau praėjusią savaitę jis buvo atnaujintas.
Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
