„Valdžiai ir konstruktyviai nusiteikusioms opozicijos partijoms siūlome priimti visus pasiūlymus“, – žurnalistams tvirtino A.Armonaitė.
Kaip ji teigė, GPM pakeitimai nesumažintų savivaldybėms skiriamo finansavimo. Be to, anot jos, iš GPM gautos lėšos biudžetą papildytų jau 2025 m.
„Niekam mokesčiai nedidėtų, tiesiog būtų perskirstymas pagal dabar savivaldybėms tenkančią dalį“, – aiškino ji.
„Jeigu priimame sprendimą, jau kitąmet turime 150 mln. eurų gynybai“, – pridūrė ji.
Tokią pačią sumą, anot jos, pridėtų ir akcizų taršiam kurui bei alkoholiui ir tabakui didinimas. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės, didžioji dalis – apie 97 mln. eurų būtų surikta vien pašalinus lengvatas žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams.
„Šie mokesčių pakeitimai galėtų sutelkti 150 mln. eurų, jeigu būtų įgyvendinti visi“, – tvirtino ministrė.
„Didžioji dalis lėšų ateitų iš lengvatos panaikinimo gazoliams“, – sakė politikė.
Galiausiai „laisviečiai“ palaiko 1 proc. punkto pelno mokesčio padidinimui. A.Armonaitė teigė, kad tokį ar net didesnį apmokestinimą palaiko ir verslas.
„Tam pritaria netgi verslo organizacijos“, – tvirtino ji.
A.Armonaitė pabrėžė, kad taip finansuojant gynybą nebūtų paveiktos labiausiai pažeidžiamos grupės, kadangi nebūtų didinamas pridėtinės vertės mokestis (PVM). „Neliečiame PVM, ko mes ir siūlome nejudinti. Man atrodo, visi šie pasiūlymai realūs“, – kalbėjo politikė.
Pasak jos, dėl šių pasiūlymų bus tariamasi tarp valdančiosios daugumos, o dėl jų susitarus, juos pateiks Vyriausybė.
„Tikiuosi, kad ir opozicinės partijos palaikys“, – sakė ministrė.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad praeitą trečiadienį įvyko premjerės Ingridos Šimonytės surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I.Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
